BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Legendų kraštas pritrauks daugiau turistų

2014 m. lapkričio 17 d. / Finansų ministerija

Legendomis ir padavimais garsiame Upytės krašte turistai lankosi dažnai, tačiau iki šiol jiems turiningą poilsį kiek gadindavo infrastruktūros nebuvimas. Nebuvo galima pasėdėti šalia lankomų objektų, surengti iškylą. Įgyvendinus 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą, situacija kardinaliai pasikeitė – turistų lauks puikiai sutvarkyta aplinka. 

Rodoma:

Upytės kraštas nuo seno garsėja paveldo objektais. Daug žmonių atkeliauja pavaikščioti Tarnagalos piliakalniu, kitaip dar vadinamu Čičinsko kalnu. Paprastai aplankomas ir kiek tolėliau esantis Linų muziejus.

Iki šiol šalia šių objektų labai trūko gerų takelių, pavėsinių, suoliukų ir pan. Pasinaudojus 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų parama infrastruktūra šalia minėtų objektų įrengta.

Projektas įgyvendinamas pagal Sanglaudos veiksmų programos prioriteto Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai priemonę Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose. Šio projekto vertė – daugiau nei 600 tūkst. litų. Didžioji dalis – ES struktūrinių fondų parama.

Upytės piliakalnis, Linų muziejus yra vieni reikšmingiausių rajono turistų traukos objektų. Pavyzdžiui, Tarnagalos piliakalnis garsėja istorine praeitimi – apie jį ir Čičinską sukurta legendų, padavimų. Nepaisant to, kad tiek Čičinsko kalnas, tiek Linų muziejus traukia turistus, infrastruktūrai ilgą laiką nebuvo skiriama reikiamo dėmesio arba jos apskritai nebuvo. Žmonės pasigesdo automobilių stovėjimo aikštelių, gerų pėsčiųjų takų, vietų, kur būtų galima atsisėsti ir užkąsti, trūko paprasčiausių šiukšlių dėžių.

Tad projektas „Upytės žemės paveldo ir kultūrinio turizmo objektų pritaikymas viešajam turizmui“,  finansuojamas 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų lėšomis, labai pasitarnavo padėčiai pataisyti. Aktyviam poilsiui sudarytos geresnės sąlygos, įrengta puiki turizmo infrastruktūra pritrauks ir daugiau žmonių, leis pasiūlyti daugiau paslaugų, atvers naujų galimybių.

Nauja infrastruktūra prisidės prie patrauklaus aktyvaus turizmo ir laisvalaikio bei poilsio komplekso formavimo. Sukurta bazė tampa patraukli įvairiems sporto ir kultūros renginiams, aktyviai leisti laisvalaikį. Atvykusieji iš visos Lietuvos ar net užsienio taip pat galės susipažinti ir su kitais Panevėžio rajono turizmo objektais, siūlomomis paslaugomis.

Įrengtos poilsio aikštelės

Panevėžio rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Rimas Samkus sako, kad Panevėžio rajonas yra žemdirbių kraštas, tačiau yra ir įdomių turizmo objektų. Tad reikia parodyti, ką turime.

Pasak jo, Upytės krašte ir Krekenavoje yra ką aplankyti, tad keliaujant labai svarbu, kad būtų vieta kur galima pasėdėti, užkąsti, atsipūsti.

Įgyvendinant projektą įrengta infrastruktūra šalia Linų muziejaus Stultiškių kaime, tvarkomas Tarnagalos piliakalnis, sutvarkyta infrastruktūra ir pačioje Upytėje.

Tarnagalos piliakalnyje pastatytas lauko tualetas, nutiestas pėsčiųjų takas. Įrengta poilsio aikštelė, kur galima pasėdėti, užkąsti – yra suoliukai, pavėsinė, staliukai su suolais. Taip pat pastatyti dviračių stovai.

Suremontuotas ir tiltas, tiesiamas pėsčiųjų takas, kuriuo bus galima apeiti visą piliakalnį. Prieš tvarkymo darbus situacija buvo nepavydėtina – tiltelis sulūžęs ir pavojingas žmonėms, medžių priversta.

Pasak R. Samkaus, piliakalnis yra paveldo objektas, tad darbus teko derinti su paveldosaugininkais. Kertami ir nereikalingi medžiai. Jo teigimu, buvo numatyta išpjauti kai kuriuos medžius, tačiau jų atsirado gerokai daugiau – išvartė praūžęs uraganas.

Tam tikra infrastruktūra įrengiama ir pačiame Upytės kaime, Tvenkinio gatvės gale. Šioje vietoje yra gyventojų mėgstamas vandens telkinys. Čia sutvarkyti pėsčiųjų takai, pastatyti suoliukai, stalai, šiukšlių dėžės, laužavietės, lauko tualetai, persirengimo kabinos, pontonas ir kt. Pastarojo įrengimas  gana sudėtingas, nes tvenkinys nedidelis ir sunkiau įtvirtinti inkarus, kad būtų saugios maudynės.

„Žmonės čia mėgsta maudytis, rinktis, tad atnaujinome paplūdimį“, – pasakoja vedėjas.

Vyksta ir renginiai

Linų muziejaus Stultiškių kaime aplinka taip pat pagražėjo. Lauke šalia muziejaus stovi kelios pavėsinės, kuriose ne tik galima pasislėpti nuo lietaus, bet ir užkąsti – yra stalai.

Aplink muziejų trinkelėmis išgrįsti takai, pastatytos šiukšlių dėžės, lauko tualetas, sutvarkyta veja, pastatyti dviračių stovai ir kt. Kitoje muziejaus pusėje įrengta savotiška estrada – trinkelėmis išgrįsta aikštelė, o priešais ją sustatyti suoliukai.

Pasak R. Samkaus, anksčiau, pasinaudojus kitų fondų parama, buvo aptvarkytas pats muziejus, o teritorija taip ir liko netvarkyta, tad atsiradus progai buvo sutvarkyta ir aplinka. Dabar čia gražu.  Žiūrovai jau galėjo išvysti ir miuziklą „Velnio nuotaka“. Vaidinant pasinaudota ir malūno balkonu.

Linų muziejaus muziejininkė Dalia Mikalauskienė sako, kad malūnas, kuriame įrengtas muziejus, kitais metais minės 135 metų sukaktį. Labai džiaugiamasi sutvarkyta aplinka. Jos teigimu, anksčiau čia nebuvo nieko – nei jokių staliukų, nei suoliukų, nei tokių takų.

„Nei kur atsisėsti, nei pasibūti, pailsėti ar pavalgyti nebuvo kur“, – sako ji.

Ne vienas keliautojas, važiuodamas pro šalį, nusprendžia pernakvoti šalia muziejaus. Pasak muziejininkės, žmones tikriausiai vilioja gana saugi miegoti automobilyje aplinka. Šalia stovi gyvenamasis namas, o dabar dar ir aikštelė sutvarkyta, galima patogiau apsistoti.

Muziejininkės teigimu, žmonės labai džiaugiasi, atvažiavę neatpažįsta muziejaus. Tvirtina nesitikėję, kad taip bus viskas sutvarkyta. D. Mikalauskienės manymu, jei ne ES struktūrinių fondų parama, kažin ar visi šie darbai būtų atlikti, kad aplinka būtų pritaikyta žmonių poilsiui.

Daugiausia lankytojų Linų muziejus sulaukia rudenį, nors sezonas trunka nuo balandžio iki lapkričio pradžios. Per sezoną čia apsilanko apie 5 000–6 000 žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio. Muziejaus knygoje yra užrašų ne tik lietuvių, rusų, anglų ar kitomis kalbomis, bet galima aptikti ir hieroglifų, arabiškų rašmenų.

Manoma, kad įrengus estradą gyventojams bus galima pasiūlyti dar daugiau renginių.

Vieta iškylai

„Mes negalime atsidžiaugti, kad tvarkoma“, – sako Panevėžio turizmo informacijos centro direktorė Daiva Tankūnaitė apie darbus Upytėje.

Nors Panevėžio rajonas nepatenka į vadinamuosius prioritetinius turizmui rajonus, tačiau džiugina, jog pokyčiai pas mus ne ką mažesni. Direktorės teigimu, išsiruošusiesiems į dienos kelionę ir taupantiesiems laiką bei pinigus labai reikia vietų iškyloms.

Be to, tai puiki alternatyva ir vaikų darželiams, mokykloms, kurie paprastai ieško pigesnių, bet ne ką mažiau smagių kelionės variantų. Tad įrengta infrastruktūra leis smagiai papramogauti gryname ore. Pasak D. Tankūnaitės, net galvojama visus lankytinus objektus sudėti į interneto svetainę kiekvieną atskirai. 

Raktažodžiai: Pažintinis turizmas