Europos vertintojų bendruomenė akcentuoja, kad vertinimai turi skatinti pokyčius. Vertinimams skirtas laikas, pastangos ir lėšos atsiperka tik tuomet, jei vertinimai kuria žinias, kurios naudojamos priimant sprendimus dėl politikos ir/ar programų kūrimo ir tobulinimo, pasirenkant geresnius politikos įgyvendinimo instrumentus ir t.t. Vertinimų naudojimui išskiriamos trys svarbiausios prielaidos: vertinimai turi būti integruoti į sprendimų priėmimo procesą, jie turi remtis įrodymais (sisteminga duomenų baze ir jos analizės rezultatais) ir turi gebėti pateikti išvadas apie programą ir politiką, ne tik projektus ar priemones. Kaip dar intensyviau naudoti ES fondų vertinimų rezultatus, kad jie keistų visą sprendimų priėmėjų požiūrį ir dėl to kiekvieno Lietuvos gyventojo gyvenimo kokybę - šiandien tai buvo aktualiausi klausimai ekspertams ir tyrėjams. Šiuo metu didžioji dalis Lietuvos investicijų nukreiptos į transporto, aplinkosaugos, energijos, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei socialinę infrastruktūrą.
„Labai dažnai sakome, kad turi būti įrodymais pagrįstas valdymas. Per daugiau kaip dešimt metų Lietuvai jau tapo prievole įsivertinti ES investicijų poveikį ir galimas pasekmes. Tačiau daugeliu atvejų visada yra labai naudinga prieš priimant absoliučiai visus strateginius sprendimus kaskart vis naujai peržiūrėti tuos vertinimus ir pamatyti, kad šios profesionalios įžvalgos būna labai sveikos ir racionalios. Juk mąstome apie ateitį ir naujus sprendimus. Tokia elgsena, pirmiausiai įgalinanti prieš priimant bet kokį sprendimą, atsakyti į klausimą, kokį poveikį turi konkreti finansinė priemonė bet kokios kitos srities strateginiams sprendimams, visada bus efektyvi ir pasiteisinanti”, - įsitikinusi LR finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė Loreta Maskaliovienė.
UAB „Visionary Analytics“ partneris dr. Žilvinas Martinaitis teigia, kad 2007 – 2014 m. buvo atlikta 60 ES investicijų vertinimų ir pateiktos 675 rekomendacijos, iš kurių apie 70 proc. - įgyvendinta: „Ką tai davė? Atsakyti galime žinodami, kad yra du būdai žiūrėti į vertinimus apskritai – pirmas, esą Europos Komisija liepė, antras – kai suvokiame, kad vertinimų rezultatus galime panaudoti tobulinti savo politikai formuoti ir įgyvendinti. Yra ir dar platesnis tikslas – poveikis politiniam sprendimui. Juk jau yra sėkmės istorijų ir Lietuvoje, kai įrodymai ir duomenys pakeitė politiką. Todėl galvoti, ar tikrai įrodymai ir sprendimai yra tarsi du laivai rūke, kurie ne visada susitinka, matyt, nebegalime. Akivaizdu, jog atlikti tyrimai rodo: daugumos rekomendacijų įgyvendinimas prisidėjo prie geresnio priemonių administravimo, geresnės stebėsenos ir leido atsiskaityti Europos Komisijai. Ir tik gerokai mažesnė dalis įgyvendintų rekomendacijų paskatino politikos tikslų ir priemonių kaitą.”
„Įrodymais grįstas valdymas visuomet buvo Vyriausybių politinėse darbotvarkėse, tik skyrėsi akcentai, priklausomai nuo laikmečio ir aktualijų. Visų svarbiausia visoms Vyriausybėms visais laikais – tai tobulinti į rezultatus orientuotą valdymą ir padidinti Vyriausybei atskaitingų institucijų veiklos rezultatyvumą ir efektyvumą”, – LR Vyriausybės poziciją pristatė LR Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos skyriaus vedėja Daiva Žaromskytė-Rastenė. Ji pabrėžė, kad „nuolat kuriami ir atnaujinami įrankiai vis labiau leidžia LR ministerijoms taikyti naujausias technologijas ir priemones, jog vis geriau būtų pateikiami vertinimo įrodymai. Tai ir tarnautojų mokymai, ir programų kūrimas, ir naujų funkcijų peržiūros”. Šie gebėjimai bus nuolat stiprinami ir LR Vyriausybės lygmeniu.