BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Lietuvos didžiojo etmono Juozapo Mykolo Masalskio statytas Veisiejų dvaro fligelis atviras visiems

2014 m. rugpjūčio 5 d.

Birželį Veisiejų regioninio parko direkcija šventė ir 15 metų sukaktuves, ir įkurtuves seniausiame apylinkių pastate – atstatytame vieninteliame išlikusiame Veisiejų dvaro rūmų vakariniame fligelyje. Jo rekonstrukcijai išleista apie 3 mln. litų Europos Sąjungos fondų lėšų.

Rodoma:

„Išsaugotas unikalus pastatas, valstybės istorinis paminklas, kuriame dabar atidarytas lankytojų centras ir vyksta įvairūs renginiai“, – džiaugėsi padidėjusiu dėmesiu Veisiejų regioninio parko direktorė Lina Žukauskienė.

Iki 2000 metų rūmų fligelyje veikė buvusio „Vilijos“ siuvimo fabriko filialas, nuo 2000 – ųjų metų patikėjimo teise pastatą valdo Veisiejų regioninio parko direkcija, o atlikus istorinius, archeologinius, architektūrinius, polichrominius, inžinerinius, geologinius, mūro drėgmės, konstrukcijų tyrimus 2007-aisiais parengtas rekonstrukcijos projektas. Pasak L. Žukauskienės, pastato rekonstrukcija truko dvejus metus, darbus atliko bendrovė UAB SKF „Arkada“, ,,Saugomų teritorijų tvarkymas I etapas“ projektą įgyvendino Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Naujam gyvenimui prikeltas fligelis – tik vienas išlikęs buvusių didžiulių rūmų statinys. 1743–1745 metais Veisiejų savininkas Lietuvos didysis etmonas Mykolas Masalskis užbaigė U raidės formos reprezentacinius rūmus, pristatydamas du fligelius. Gyvenamoji – centrinė – rūmų dalis buvo pastatyta dar XVII a. I pusėje. Tarpukario laikotarpiu centrinė rūmų dalis ir rytinis fligelis sunyko ir buvo nugriauti.

XVII amžiuje, Mykolo Masalskio dėka, šalia dvaro rūmų buvo įveistas beveik 6 ha dvaro parkas. XIX amžiuje parkas Oginskių buvo pertvarkytas į peizažinį. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus Veisiejų parkas gerokai nukentėjo, bet pokariu vietos gyventojai ėmėsi jo tvarkymo darbų. Dabar apie 17,5 ha parke auga maždaug 2 000 medžiųiki 50 skirtingų rūšių. Jame žaliuoja gamtos paminklas – Veisiejų uosis. Senoliui – daugiau kaip 200 metų, tačiau parko direktorė L. Žukauskienė sako, kad medis yra sveikas ir saugus. Saugomo uosio kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje – 1,65 m, apimtis 1,3 m aukštyje – 5,20 m. Uosio aukštis siekia 31 m, o lajos aukštis ir plotis, projekcijos plotas atitinkamai – 22 m, 24 m, 528 m. Kita parko įdomybė – ratu pasodinta 21 mažalapė liepa.

Direktorė pasakojo, jog regioninio parko lankytojų centre – restauruotame dvaro fligelyje – dar šiais metais bus atidaryta ekspozicija „Gyvenimas tarp vandenų“, kurioje atsispindės išskirtinė Lietuvos kontekste Veisiejų regioninio parko vertė. Tai, kad saugomoje teritorijoje tyvuliuoja 37 ežerai, – nemaža retenybė.

Iki 2020 metų Veisiejų dvaro parke planuojame įgyvendinti parkotvarkinį projektą. „Parke yra daug senų, ligotų medžių, juos reikia pašalinti, kad ir kaip būtų gaila, atsodinsime naujais, jaunais medeliais, kad Veisiejų dvaro parkas gyvuotų mūsų vaikams ir anūkams“, – kalbėjo L. Žukauskienė. Šiuo metu Veisiejų regioninio parko direkcijos iniciatyva parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas atlieka Veisiejų dvaro parko dendrologinius tyrimus.

Įgyvendinti ir įgyvendinami direkcijos planai privilios dar daugiau lankytojų, kurie ir šiandien neaplenkia Veisiejų – dieną pakeliavę po regioninio parko teritoiją, pasižvalgę nuo šį pavasarį jame atidaryto apžvalgos bokšto, aplankę Vainežerio dvaro parką ir gynybinius įtvirtinimus, susipažinę su Ančios ežero šiaurinės apyežerės vertybėmis, medvarlių buveinėmis, vakarop grožisi šalia dvaro parko telkšančiame Ančios ežere šokančiu fontanu su šviesos ir garso instaliacija.

Veisiejų regioninio parko direkcijos nuotraukos.

Nuotrauka, kurioje Veisiejų dvaro parko fligelis „iki ir po“, Margaritos Janušonienės (Kultūros paveldo departamento Alytaus regioninio padalinio vyr. valstybinė inspektorė)