Skaičiuojama, kad kasmet daugiau nei 8 mln. tonų plastiko atliekų patenka į vandenynus. Sparčiai augant vartojimui, galimybės susidoroti su atliekomis tik mažėja. Pasaulinė vandenynų tarša pasiekė krizinį lygmenį, todėl kiekvieno mūsų pareiga prisidėti prie globalios problemos sprendimo plastiko vartojimo apribojimais ar perdirbimo sprendimais. Savo indėlį šiuo klausimu siūlo ir lietuvių komanda, sukūrusi technologiją, leidžiančią į vandenis išmetamą žvejybinę įrangą panaudoti dar kartą.
Laura Parker, „National Geographic“ žurnalistė, besispecializuojanti klimato kaitos ir jūrų aplinkos temomis, skelbia, kad per paskutiniuosius 65 metus, skaičiuojant nuo 1950 m., plastiko gamyba augo beprotiškai, nuo 2,3 mln. tonų iki 448 mln. tonų 2015 m. Prognozuojama, kad iki 2050 m. gamyba išaugs dvigubai. Atliekos vandenynus daugiausiai pasiekia didžiausiomis pasaulio upėmis.
Plastikas ir nuodingos jo priemaišos kasmet nužudo milijonus jūros gyventojų. Šiandien, anot Lauros Parker, vienkartiniai plastikai sudaro 40 proc. kasmet pagaminamo plastiko. Daugelio šių gaminių, tokių kaip plastikiniai maišeliai, vartojimo trukmė yra nuo kelių minučių iki valandų, tačiau aplinkoje jie gali išlikti šimtus metų. Vandenynus pasiekia ne tik vienkartinio naudojimo plastiko atliekos, bet ir žmonių veiklos vandenyse šiukšlės – žvejybos reikmenys, paprastai paliekami tūnoti jūrose ir skleisti nuodingas medžiagas arba kelti pavojų gyvybei.
Plastiko problema tampa aktuali ne tik gamtos saugotojams, bet visam pasauliui, nes šiukšlės palaipsniui pražudys ne tik jūros organizmus, bet ir pačius žmones. Nors plastikas sukėlė revoliuciją medicinos pramonėje bei leidžia mums gerti švarų vandenį, dabar mes savo iniciatyvomis privalome mokėti geresnio gyvenimo kainą. Žemei neleidžiant plastiko atliekoms pasiekti vandenynų.Įgyvendinant projektą ES investicijomis pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai”, antrinio plastiko perdirbimo tyrimų srityje dirbanti UAB „Ortmeta“ kartu su akumuliatorių ir plastiko perdirbimo veikla užsiimančiu partneriu UAB „Bateris“ sukūrė technologiją, kuri leistų panaudotas žvejybines atliekas išvalyti nuo priemaišų ir kitų kenksmingų priedų, o išvalytą medžiagą naudoti plastiko granulių gamybai.
Prisideda prie vienos opiausių taršos problemų sprendimo
Projekto tyrėjai kaip žaliavą analizavo senus žvejybinius tinklus, virves, tralus, kurie paprastai pakartotinai nepanaudojami ir neperdirbami, bet laidojami jūroje, išmetami į sąvartynus, užkasami ar deginami.
„Projekto rezultatas – ne tik naujo, pridėtinę vertę kuriančio produkto sukūrimas, bet ir žymus aplinkosauginis poveikis, sprendžiant vieną opiausių jūrų ir vandenynų taršos problemų, mažinant žalą vandens augalams ir gyvūnams“, – projekto vertę akcentuoja vienos projekto partnerių – įmonės „Bateris“ vadovas Darius Petrauskas.
Jis pasakoja, kad žvejybos tinklai ir virvės dažniausiai gaminami iš polipropileno arba poliamido. Atlikti tyrimai parodė, kad šių medžiagos savybės nesikeičia net ir ilgai juos laikant sūriame vandenyje, todėl teoriškai žaliava – tinkama perdirbimui.
„Perdirbimo problemiškumą veikia kitos tinklų gamyboje naudojamos medžiagos – parafinas, vario druskos, poliamidas (polipropileno gaminių atveju), vanduo, purvas (smėlis, dumbliai, kriauklės, kitos organinės medžiagos). Todėl vienas projekto tikslų buvo sukurti technologiją, kuri leistų išvalyti žvejybines atliekas nuo priemaišų“, – komentuoja D. Petrauskas.
Projekto vykdytojams pavyko sukurti visiškai originalų plovimo įrenginio mazgą. Taip pat rastas optimalus tirpalas ir temperatūrinis režimas perdirbamos žaliavos išvalymui.
„Technologijos padeda pasiekti labai aukštą žaliavos išvalymo lygį mažiausiomis sąnaudomis. Valymo tirpalai gali būti panaudoti keletą kartų, o paskui sėkmingai neutralizuojami, filtruojami ir pašalinami aplinkai saugiu būdu", – akcentuoja D. Petrauskas.
Šiandien įmonės jau turi efektyvią žvejybos pramonės atliekų perdirbimo technologiją. Sukurtos technologijos patikimumą, anot D. Petrausko, įrodo ir faktas, kad potencialūs pirkėjai jau išbandė jos pagrindu pagamintas aukštos kokybės plastiko granules ir liko patenkinti gautu rezultatu.
„Verslo žinių“ informacija