BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Menininkė Jurgita Minderytė-Motiekaitė: rankdarbiai – menas įprasminti ir visuomenei svarbias idėjas

2015 m. birželio 3 d. / Finansų ministerija

Pirmoji birželio savaitė – pasaulinė mezgimo viešose vietose savaitė parodo, jog rankų darbo kūriniai yra menas, kuris turi išeiti iš uždarų erdvių ir gali kalbėti visuomenei aktualiomis temomis. Rankdarbiai jau seniai nebelaikomi vien tik hobiu. Kokybiški rankų darbo kūriniai itin vertinami autentiką mėgstančių žmonių, o menininkė Jurgita Minderytė–Motiekaitė savo darbais įrodė, kad laisvalaikio pomėgis gali tapti ir miesto erdvių menu, parodančiu, kaip keitėsi mūsų miestai per pastarąjį dešimtmetį. Savo rankų darbo veltos vilnos ir mezginių dekoracijomis J. Minderytė–Motiekaitė papuošė gyventojų pamėgtas vietas, kurių teigiamus pokyčius nulėmė ES investicijos.

Menininkė mano, jog rankdarbiai yra universali meno forma, tinkanti kiekvienam, nes turint fantazijos, kūrybinių idėjų neriboja medžiagų, formos, paskirties pasirinkimas. „Įvairiais rankdarbiais užsiimu jau labai seniai – nuo papuošalų iki rūbų ar namų dekoracijų gamybos. Tai nepamainomas atsipalaidavimo ir idėjų realizavimo būdas, padedantis suburti drauge visą šeimą – prieš kelis metus visi buvome smarkiai įsisukę į vilnos vėlimą: kartu gaminome riešines, kepures, šalikus, rūbus vaikams ir suaugusiems“, –  pasakoja rankdarbių ir smėlio menininkė J. Minderytė–Motiekaitė.

Pasak menininkės, malonumas kurti daiktus pačiam – su niekuo nesulyginamas, o ypač, kai tie dirbiniai ir kitiems žmonėms įgauna praktinę ar estetinę vertę. Prie projekto, kurio metu rankdarbiais puošiami gyventojų lankomi ir mėgstami ES lėšomis atnaujinti objektai, J. Minderytę–Motiekaitę prisijungti paskatino tai, jog į visuomenei reikšmingą temą kviečiama pasižiūrėti kitaip nei iki šiol. Anksčiau kalbant apie ES investicijas buvo pateikiami faktai ir skaičiai, o dabar meno kūriniais kviečiama prisiminti, kaip šios vietos atrodė prieš keletą metų ir įvertinti pokyčius.

 „Tikiu, jog menas ne tik gali, bet ir turi atkreipti visuomenės dėmesį į ją supančias aktualijas. Ir būtent menas kitokia, nekasdieniška forma gali žmones priversti susimąstyti – dažnai jis kur kas paveikesnis nei žodžiai ar faktai, nes meno kūrinys kiekvienam palieka vietos interpretacijai, pamąstymams. Pavyzdžiui, įgyvendinant šį projektą kiekvienam objektui buvo kuriama dekoracija, susijusi su jo istorija ar dabartine paskirtimi. Taip Bernardinų sode atsirado didingas baltas povas. Galbūt vienus jis vertė susimąstyti apie tai, kaip parkas atrodė prieš sutvarkymą ir koks puošnus it povas atrodo dabar. Kitiems gal tai tebuvo gražiai gamtą papildantis akcentas ar sėkmės simbolis“, – pasakoja J. Minderytė–Motiekaitė.

Menininkės rankų darbo kūriniai papuošė 7 objektus, kurie buvo sutvarkyti ar atstatyti panaudojant ES investicijas: Birštono kurhauzą, Kauno pilį bei Raudondvario dvarą, Bernardinų sodą Vilniuje. Paskutinius J. Minderytės–Motiekaitės darbus galima pamatyti Pūčkorių atodangoje, kurioje medžius puošia balta žuvėdra, simbolizuojanti aukštus tikslus bei laisvę. Trakų pusiasalio pilis dekoruota bangomis ir karūna. Šie meno dirbiniai primena legendą  apie kunigaikštį Kęstutį ir Birutę, kilusią iš Palangos. Tuo tarpu Šv. Jonų bažnyčios vartus papuošė baltas angelas, saugantis bažnyčią bei varpinę nuo negandų.