Naujienos

Startuolis „Millo Appliances“, sukūręs ir patentavęs išmanųjį maisto ir gėrimų trintuvą, pritraukė dar vieną investiciją. Šįkart į bendrovę maždaug lygiomis dalimis investavo „Iron Wolf Capital“ ir 3 verslo angelai kartu su Koinvesticiniu fondu.

Minėti verslo angelai – tai Jonas Saladžius, advokatų kontoros „Eversheds Saladžius“ vadovaujantysis partneris, ir Giedrius Valuckas, UAB „Progresyvūs verslo sprendimai“ vadovas ir dalininkas, Šiaulių laisvosios ekonominės zonos valdybos pirmininkas ir kelių asociacijų valdybų narys. Trečias verslo angelas savo pavardės viešinti nepanoro.

Pastaroji finansinė injekcija yra jau trečioji „Millo“ istorijoje. Pačią pirmąją investiciją „Millo Apliances“ gavo 2017 m. pradžioje. Tada apie 100.000 Eur investavo Vladas Lašas, Domas Dargis, Vytenis Benetis ir Vigantas Vėbra.

Šiuos pinigus jauna bendrovė panaudojo kampanijai sutelktinio finansavimo platformoje „Kickstarter“ finansuoti. Taip įmonė patikrino, ar rinkoje yra kuriamo produkto poreikis. Įsitikinę, kad jis yra, startuolio įkūrėjai ėmėsi kurti ir tobulinti prototipą.

Maždaug prieš metus „Millo Appliances“ pritraukė dar vieną – 453.000 Eur dydžio – investiciją. Antrą finansinę injekciją suteikė 2017 m. už 15 mln. USD parduoto startuolio „Oberlo“ įkūrėjai Andrius ir Tomas Šlimai, verslininkas Vladas Jurkevičius, verslininkas ir investuotojas Peras Molleris ir viena didžiausių Lietuvos verslo įmonių koncernas SBA. Šiame etape prisidėjo ir Vyriausybės įsteigtos UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) valdomas „Koinvesticinis fondas II“.

Ruslanas Trakšelis, „Millo Appliances“ vadovas ir vienas įkūrėjų, skaičiuoja, kad iš viso bendrovė jau yra pritraukusi apie 1,5 mln. Eur. Naujausia finansinė injekcija, anot jo, bus skirta galutinio produkto bandomosios partijos – maždaug 1.000 vienetų – gamybai.

Bendrovė kol kas laukia iš Kinijos užsakytų specialių liejimo formų, kuriomis bus gaminami trintuvo komponentai, ir saugių žaliavų – 11 skirtingų rūšių plastiko, nes beveik visi iki šiol bendrovės prototipai buvo gaminami iš nesertifikuotų plastikų, kurie nežinia, ar yra tinkami maisto pramonei.

„Pirmą kartą po daugiau nei dvejų metų pagaliau galime savo trintuvu pagaminti glotnutį ir jį išgerti. Iki šiol po demonstracijų juos išpildavome, nes nežinojome, koks ten plastikas ir ar saugu jį naudoti maistui apdirbti. Bet štai šitas jau yra pagamintas iš tinkamų medžiagų“, – demonstruodamas trintuvą, šypteli „Millo Appliances“ vadovas.

Šiuo metu taip pat deri­namos paskutinės detalės su Šiaulių UAB „Frilux“ („Ar­ti­lux“ grupė)“, kuri, naudodama minėtas liejimo formas, gamins „Millo“ trintuvus.

„Šiuo metu esame susikoncentravę į gamybos paleidimą, tai laikui labai imlus procesas. Mūsų kolektyvas nedidelis, esame 9-iese, tai darbo yra tikrai labai daug. Ir su tomis liejimo formomis nėra viskas taip paprasta. Tenka dirbti bandymų ir klaidų metodu: mes užsakome, nusiunčiame į Kiniją specifikacijas, jie padaro formą, atsiunčia mums, mes taisome, tobuliname ir vėl siunčiame jiems. Ir taip kelis kartus“, – pasakoja p. Trakšelis ir priduria, kad vien liejimo formos atsiėjo apie 150.000 Eur.

Gamybos partnerius jaunai bendrovei surasti padėjo Aivaras Bakanas, buvęs „Deeper“ pardavimų vadovas. Jis prie „Millo“ komandos prisijungė pernai lapkritį.

„Frilux“ padėjo užaugti ir „Deeper“, jie rinko jų echolotą. Taip mes juos ir radome, tiesiog rekomendavo Aivaras, kuris paėmė ant savo pečių visą komercijos dalį. Jis suvedė mus su „Frilux“, o kadangi jie nuo seno dirba su partneriais Kinijoje, jie ir padėjo ten rasti tinkamų žaliavų tiekėjus ir partnerius. Be jų (p. Bakano ir „Frilux“ – VŽ) tikrai nesugebėtume valdyti visų procesų, nes kinai vis bando praslysti. Pavyzdžiui, atsiunčia formas, kurios akivaizdžiai yra ne tokios, kokios turėtų būti, bet jie vis tiek mums jas siunčia ir apsimeta, kad viskas gerai. Nežinau, kaip mums sektųsi, jei bendrautume su jais (kinais – VŽ) tiesiogiai turėdami tik gana nedidelį užsakymą“, – tiekimo ir planuojamos gamybos subtilumus atskleidžia pašnekovas.

Gamybą planuojama pradėti spalį. Apie pardavimus ir rinkodarą pašnekovas sako dar daug negalvojęs. Bet užsimena, kad įrenginys gali būti kategorizuojamas kaip daiktų interneto arba išmaniųjų namų prietaisas. Pagal tokį pozicionavimą rinkoje dėliojama ir pardavimų strategija. Paklaustas, kiek kainuos ir kur bus parduodami trintuvai, p. Trakšelis greitai atsako: „Pradėsime nuo Europos ir bandysime tilpti į mažmeninę 399 Eur kainą.“ Bet vėliau jis patikslina, kad su didžiaisiais Europos elektronikos prekybos tinklais nesiderama. „Millo“ labiau taikosi į mažesnius, tik tam tikrose šalyse arba regionuose veikiančius išmaniųjų prietaisų platintojus. Tarp įmonių, su kuriais startuolis derasi, minima „Bitė“, kuri pastaraisiais metais aktyviai stiprina savo poziciją išmaniųjų prietaisų segmente, ir Jungtinės Karalystės (JK) mažmenininkai „John Lewis“ bei „Harrods“.

Pirkėjai, į kuriuos taikomasi, anot pašnekovo, yra technologijų ir sveikos mitybos entuziastai. „Bandysime spraustis į malondaikčių (angl. gadgets) kategoriją ir pristatyti „Millo“ kaip išmanųjį įrenginį, skirtą asmeninei dietai. Plataus vartojimo prietaisų arba buitinės elektronikos segmentas, kuriam paprastai priskiriami trintuvai, mums netinka. Šiai kategorijai mūsų prietaisas yra per brangus, todėl ir neiname į didelius europinius prekybos tinklus, kurie pastatys mūsų 400 Eur kainuojantį gaminį lentynoje šalia 40–90 Eur kainuojančių žinomų prekės ženklų trintuvų“, – sako p. Trakšelis.

Tomas Martūnas, „Iron Wolf Capital“ partneris: