„Santakos slėnio“ veiklos sritys apima chemijos pramonę, mechatroniką, informacines ir komunikacines technologijas, energetiką. Kauno mokslo įstaigų bei verslo įmonių įsteigtame slėnyje atliekami užsakomieji tyrimai, kuriami ir tobulinami įvairūs produktai. Juos kuriantys mokslininkai pluša Kauno technologijos universiteto (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Lietuvos energetikos instituto laboratorijose.
Į mokslą vis dar žiūri atsargiai
Svarbus „Santakos slėnio“ padalinys – KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras (NIVC), kuris buvo įkurtas siekiant paskatinti mokslininkų ir verslininkų bendravimą ir palengvinti finansavimo šaltinių paieškas. ANIVC administruoja verslo užklausas ir leidžia „vieno langelio“ principu įsigyti Kaune įsikūrusių „Santakos“ ir „Nemuno“ slėnių mokslininkų ir tyrėjų paslaugas.
NIVC direktoriaus Edmundo Šalnos teigimu, iš Lietuvos verslininkų pusės vis dar dažnai trūksta pasitikėjimo ir atviresnio požiūrio į mokslą.
„Šiandien verslas vis dar atsargiai žiūri į mokslą, nes nežino jo galimybių. Įvairios problemos, kurios kyla kasdienėje verslininko veikloje ne tik kuriant naujus produktus, bet optimizuojant procesus, gali būti išspręstos su mokslininkų pagalba. Neretai verslas ieško sprendimų užsienyje, nepastebėdamas to, kas yra čia pat – Lietuvoje. Todėl požiūrio kaita ir glaudesnis dialogas išties turėtų teigiamą pokytį“, – įsitikinęs NIVC direktorius.
Jo manymu, verslo ir mokslo bendradarbiavimą skatina šiam tikslui numatytos 2014–2020 m. ES investicijos, kurios yra naudingos abiems pusėms.
„Finansinių priemonių įtaka išties didelė, tai leidžia verslui identifikuoti poreikius ir išgryninti prioritetus. Mokslui tai suteikia platesnį veiklos spektrą, leidžia kelti kompetencijas, įsigyti naują įrangą, medžiagas ir kurti inovatyvius sprendimus, kurie daro teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai“, – sako E. Šalna.
Galės greičiau kurti suvenyrus
Finansinių priemonių nauda neabejoja įmonės „Max Solar Energy“ direktorė Jurgita Giedraitienė. Įvairius suvenyrus – paveikslus, magnetukus, paveikslų rėmus, vitražus, amuletus, pakabukus – gaminanti įmonė pasinaudojo priemone „Inovaciniai čekiai“ ir kreipėsi į KTU mokslininkus.
„Priemonė tikrai palengvino ir paskatino greičiau ieškoti problemos sprendimo būdo“, – sako J. Giedraitienė.
Pasak įmonės direktorės, gaminant suvenyrus tekdavo nuolatos rankiniu būdu pagal spalvą rūšiuoti gintaro gabaliukus – darbas būdavo monotoniškas, varginantis ir lėtas, todėl įmonė ieškojo išeities, kaip šį veiksmą pagreitinti. J. Giedraitienė teigė besikreipusi į kelis mokslininkus, kol galiausiai jai sutiko padėti KTU mokslininkai, ėmęsi kurti smulkaus, 2–2,5 mm dydžio gintaro gabalėlių grupavimo pagal spalvą įrenginio prototipą.
„Patiems rinkti smulkius gabalėlius būdavo pragariškas darbas, paskausdavo akis, darbuotojai greit pavargdavo. Valandą veikiantis prietaisas atstoja net 5–6 žmonių darbą. Anksčiau būdavo sunku apskaičiuoti, kiek darbuotojai surūšiuos gintaro, tačiau dabar planuoti paprasčiau“, – įrenginio teikiama nauda džiaugiasi J. Giedraitienė.
J. Giedraitienė su KTU mokslininkais ketina bendradarbiauti ir ateityje – jos įmonė turi idėjų, kaip dar būtų galima tobulinti įrenginį, kaip dirbti dar produktyviau.
Leidžia patobulinti ir sertifikuoti
KTU pastaruoju metu taip pat atliko užsakymus įmonėms „Freor LT“ ir „LL Optic“ – kūrė šaldymo įrangos sistemas, įmonės „Axis Industries“ užsakymu tyrė ir išbandė matavimo priemonių – šalto ir karšto vandens bei šilumos skaitiklių – prototipus.
Pastaruoju atveju skaitikliai buvo išbandomi įvairiomis sąlygomis – buvo siekiama įvertinti matavimo priemonių atsparumą hidrodinaminiams ir elektromagnetiniams trikdžiams, slėgiui ir temperatūrai. Tyrimo rezultatai leido nustatyti silpnąsias kuriamų matavimo priemonių vietas, jas pagerinti, kad šios atitiktų ES standartų technines charakteristikas ir skaitiklius būtų galima sertifikuoti.
Padeda užmegzti ryšį
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros MTEPI paramos skyriaus vedėjas Ričardas Valančiauskas pastebi, kad finansinė priemonė „Inovaciniai čekiai“ yra itin naudinga nedidelės apimties moksliniams tyrimams. Pašnekovo teigimu, ši priemonė taip pat padeda įmonėms apsispręsti, ar bendradarbiavimas su mokslo įstaiga yra našus, ar ateityje verta jį tęsti savo lėšomis.
„Tiek mokslas, tiek verslas yra ištroškęs valstybės finansavimo ir nori bendradarbiauti tarpusavyje. Verslas aktyviai teikia paraiškas projektų finansavimui ir nori kartu vystyti naujas technologijas“, – sako R. Valančiauskas. Jo teigimu, kitos populiarios ir verslo mėgstamos MITA administruojamos finansinės priemonės yra skirtos intelektinei apsaugai, MTEP rezultatų komercinimui ir tarptautiniams projektams įgyvendinti skirtos programos „Horizontas 2020“, „Eureka“, „Eurostars“.