2015 m. rugsėjo 25 dieną Babtuose, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute, vyks konferencija „Agroinovacijos ir maisto technologijos: problemos ir iššūkiai“. Renginio metu bus diskutuojama agroinovacijų ir maisto technologijų sektoriaus Lietuvoje potencialo ir jo plėtros galimybių klausimais.
„Vyriausybė, įgyvendindama sumaniosios specializacijos strategiją, yra numačiusi efektyvias investicijas į šešis prioritetinius šalies ūkio sektorius. Tarp jų – sveikatos technologijos ir biotechnologijos, energetikos ir tvariosios aplinkos technologijos, agroinovacijos ir maisto technologijos ir kitos sritys. Planuojama, kad agroinovacijų ir maisto technologijų sektoriui atiteks 13 proc. visų sumaniosios specializacijos įgyvendinimui skirtų investicijų“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.
Agroinovacijų ir maisto technologijų sektoriui skiriamas Vyriausybės dėmesys dar labiau išaugo pradėjus įgyvendinti Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumaniosios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programą, dar vadinamą tiesiog sumaniosios specializacijos strategija.
Anot Prano Viškelio, Kauno technologijos universiteto profesoriaus, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjo, šiandieninės Lietuvoje naudojamos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijos jau dabar niekuo nenusileidžia Vakarų Europoje naudojamoms technologijoms.
„Galvodami apie šio sektoriaus konkurencingumo didinimą, turime kurti nišinius, inovatyvius produktus. Tai reiškia, kad turime tobulinti ir jų gamybos technologijas bei procesus“, – pažymi P. Viškelis.
Pagal sumaniosios specializacijos strategiją daugiausia dėmesio agroinovacijų srityje bus skiriama agrobiologiniams ištekliams, saugesniam ir funkcionaliajam maistui, inovatyvių biožaliavų kūrimui, gamybai ir perdirbimui.
Asociacijos „Nacionalinis maisto ūkio klasteris“ prezidento Česlovo Bobino teigimu, Lietuva turi didelius agrobiologinius išteklius, todėl įgyvendinant sumaniosios specializacijos strategiją mokslui ir verslui keliamas uždavinys užtikrinti tvarų agrobiologinių žaliavų kūrimą ir naudojimą.
„Kitas svarbus uždavinys – maisto sauga ir kokybė. Maisto sauga svarbu pasirūpinti visoje gamybos grandinėje nuo žaliavos auginimo iki galutinio produkto. Didelę socialinę ir ekonominę reikšmę turi ir funkcionalusis maistas. Biologinė žaliavų įvairovė, mokslo pasiekimai, inovacijos turi užtikrinti funkcionaliojo maisto gamybos plėtrą Lietuvoje, nes būtent tokie – aukštos pridėtinės vertės – produktai yra paklausūs ir konkurencingi tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkoje“, – teigia Česlovas Bobinas.
Vyksiančioje konferencijoje, kurią organizuoja Lietuvos mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), rengiamasi aptarti agroinovacijų ir maisto technologijų pasiekimus, taip pat įvertinti inovacinį žemės ūkio srities potencialą ir galimybes spartinti šios srities SVV subjektų plėtrą ir kūrimąsi.
Konferencijos metu savo pasiekimais, patirtimi ir agroinovacijų srities sėkmės istorijomis dalinsis įmonių vadovai, mokslininkai, šios srities ekspertai bei inovacijų ir ūkio politiką formuojančių institucijų atstovai.
Renginio metu taip pat veiks ir paroda, kurioje savo inovatyvius sprendimus, technologijas bei pasiekimus pristatys agroinovacijų ir maisto pramonės įmonės.
Pagrindinės temos, kurias rengiamasi aptarti konferencijos metu, – saugesnis ir funkcionalusis maistas, inovatyvios biožaliavos, augalų selekcija atsižvelgiant į sumaniąją specializaciją, produktai ir technologijos, kurios galėtų tapti pasaulinėje rinkoje konkuruojančiais, puikais žinių komercinimo ir technologijų pardavimo sėkmės pavyzdžiais.
Per konferenciją įvyks integruoto mokslo, studijų ir verslo centro „Nemunas“ atviros prieigos Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorijos atidarymas. Ūkio ministerija iš 2007–2013 m. ES paramos lėšų skyrė 1,1 mln. eurų laboratorijai įrengti – ji aprūpinta technologiniam procesui reikalinga bazine įranga ir baldais.
Konferencijos globėja – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Konferencija organizuojama įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Technologijos ir mokslas inovatyviam verslui“.