Įstaigos direktorė Reda Aleksandravičienė tikina, kad šis centras pilnas gyvybės: čia rengiamos ekskursijos moksleiviams, vyksta konferencijos, seminarai, mokymai, renkasi KTU alumnai. „Manau, tai – centro nuopelnas, kad studijuoti maisto technologiją nusprendžia vis daugiau jaunų žmonių. Prieš porą metų mokytis maisto technologijos norėdavo apie 60 studentų, o šiemet įstojo daugiau nei 120. Studijuoti tapo daug įdomiau, nes nebereikia visą laiką sėdėti auditorijose, viską galima išbandyti praktiškai“, – pasakoja centro direktorė.
Pasak R. Aleksandravičienės, MMTKC lankytojams stengiamasi kuo daugiau parodyti ir papasakoti. Centras atviras ne tik mokslininkams ar studentams – net ir individualią veiklą vykdantis asmuo gali kreiptis, kad būtų atlikti jo produkto gamybai reikalingi tyrimai.
KTU Maisto centrą, kurį sudaro aštuonios laboratorijos, R. Aleksandravičienė vadina mažyčių gamyklų kompleksu. Štai vienoje laboratorijoje tartum mini pieninėje galima kurti įvairiausius pieno produktus: sviestą, jogurtus, lydytą sūrį. Tokiai gamybai užtenka labai nedidelio kiekio žaliavų. Centre įkurtos mėsos ir žuvies, fermentuotų gėrimų, duonos ir konditerijos gaminių laboratorijos. Veikia ir bendrųjų maisto technologijų tyrimų laboratorija. Laboratorijos, skirtos vaisių ir daržovių laikymo bei perdirbimo procesų modeliavimo tyrimams, perdirbtų produktų kokybės tyrimams, veikia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale – Sodininkystės ir daržininkystės institute Babtuose.
Pavyzdžiui, fermentuotų gėrimų laboratorijoje, kaip pasakoja direktorė, drauge su alaus daryklos „Volfas Engelman“ specialistais, kurie, beje, buvę KTU auklėtiniai, buvo sukurtos „Jubiliejinio“ ir „Stalo“ alaus rūšys. O mėsos laboratorijoje su įmonių grupės „KG Group“ technologais – baltosios laužo dešrelės be cheminių priedų. Centro paslaugomis taip pat naudojosi UAB „Naujasis Nevėžis“, UAB „Vilniaus duona“, „Vičiūnų“ įmonių grupė.
„Įmonės, laboratorijose atlikdamos bandymus, dažnai nori, kad informacija būtų konfidenciali. Tokiais atvejais apie tai, kas kuriama, žino tik ten dirbantys mokslininkai“, – tikino R. Aleksandravičienė. Štai apie naujausią MMTKC ilgalaikę sutartį su verslo įmone direktorė pasako tik tiek, kad tai – vienas stambus maisto gamintojas, nuolat bendradarbiaujantis su KTU; jis priima studentus atlikti praktikos, skiria daug žaliavų įvairiems bandymams, aktyviai domisi maisto mokslo naujienomis.
Tiesa, R. Aleksandravičienė pripažįsta, jog norėtųsi, kad tokių sutarčių būtų daugiau. Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, maisto sektoriuje veikia apie 900 įmonių, jose dirba daugiau kaip 41 tūkst. darbuotojų.
Kad būtų sukurtas Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras, buvo pasinaudota dviem finansavimo šaltiniais: lėšomis, skirtomis projektui „Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centro sukūrimas”, kurio vertė – 1,73 mln. Eur (ES lėšų dalis – 1,47 mln. Eur), ir integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ plėtros programos projektui „Maisto mokslo ir technologijų MTEP infrastruktūros plėtra ir mokslinio potencialo konsolidacija“ (bendra vertė – 2,4 mln. Eur; ES lėšos – daugiau kaip 2 mln. Eur). Šių projektų vykdytojai – KTU ir Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas.
Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centras yra mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ dalis. Jis išskirtinis tuo, kad yra pirmas toks Baltijos šalyse, naudojantis unikalią maisto pramonei skirtą mokslinių tyrimų bandomąją įrangą.