O pilies istorija prasidėjo 1575 m., kai kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas (1547–1603), norėdamas apsaugoti savo žemes, pradėjo gynybinės tvirtovės statybą. Pirmiausia Apaščios ir Agluonos upių santakoje iškilo užtvanka, kad pilis būtų apjuosta gynybiniais grioviais su vandeniu, kuris atitekėjo iš suformuoto tvenkinio, o po keliolikos metų čia jau stovėjo didžiulė itališko tipo bastioninė tvirtovė: puošnūs reprezentaciniai rūmai, arsenalas, kareivinės, maisto sandėliai. Svarbus gynybinis pilies įrenginys buvo tiltas per platų apsauginį perkasą.
Biržų pilis tapo vienu svarbiausių Lietuvos gynybinių bastionų kovojant su Rusija ir Švedija. Ne kartą tvirtovę puolė ir griovė priešai, bet Radvilų giminės vyrai ją kaskart atstatydavo, plėtė, keitė fortifikacinius įtvirtinimus. O Šiaurės karo metu 1704-ųjų rugsėjį pilies istorija tarsi pasibaigė – pasitraukdami švedai rūmus ir kitus pastatus susprogdino.
Ir tik praėjus beveik trims šimtams metų prasidėjo Biržų pilies atgimimas – 1978–1988 m. buvo atstatyti reprezentaciniai rūmai, iškilo dvi parakinės, tiltas. Tuomet rūmuose įsikūrė biblioteka ir Biržų krašto muziejus „Sėla“. Bet apsilankiusieji čia kaskart pagalvodavo: ta pilis – kaip šautuvas be šovinių; gynybinės paskirties objektas, o arsenalo (sandėlio, kuriame gaminami, taisomi ir laikomi ginklai bei amunicija) nėra.
2014 m. Biržų rajono savivaldybės administracija baigė įgyvendinti „Biržų pilies komplekso rūmų sutvarkymo, arsenalo pastato atstatymo ir pritaikymo turizmui ir kitiems viešiesiems poreikiams“ projektą. Jam iš Europos regioninės plėtros fondo buvo skirta 5,79 mln. litų. Už šiuos pinigus atstatytas arsenalo pastatas, rūmuose pakeisti langai, apšiltintos palangės.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė džiaugiasi: pro langus nebešvilpia vėjai, muziejininkams pagerėjo darbo sąlygos, o ir prieš lankytojus ne gėda. Bet labiausiai p. Edita didžiuojasi nuo išlikusių pamatų atstatytu arsenalu. Pagal archeologinę medžiagą įmonė „Lietuvos paminklai“ parengė techninį projektą, o UAB „Irdaiva“ pastatė dviejų aukštų statinį su mansarda. Pastato antrame aukšte įrengta viena didžiausių mieste konferencijų salių.
Arsenalo pirmame aukšte įrengtos keturios karybai ir kalvystei salės. Čia veikia senosios kalvystės ekspozicija, įrengta kalvė, kur galima išbandyti kalvio amatą. Karybos salėje lankytojus pasitinka didžiulė patranka – mortyra, vienintelė, kurios neįstengė išsivežti švedai. Eksponuojami ir kiti senoviniai ginklai, galima susipažinti su jų veikimo principais ir net tapti virtualiu pilies gynėju. Tai – moderniausia muziejaus vieta.
Turistai tarsi iš paukščio skrydžio gali stebėti vizualizuotus 1704 m. pilies įvykius, klausytis švedų generolo A. L. Levenhaupto pasakojimo apie tvirtovės apgultį ir rikiuoti pilies gynėjų bei puolėjų veiksmus – parengtos programos įvairaus amžiaus lankytojams.
Pagyrimų muziejininkų išmonei negaili ekskursantus į pilį lydinti gidė Loreta Tamulaitienė iš Šiaulių. Jos manymu, tik moderni ir interaktyvi ekspozicija, skatinanti mąstyti, analizuoti, gali sudominti šiuolaikinį jaunimą, o arsenale būtent tokia ir parengta.
Muziejaus darbuotojai turi dar daugybę sumanymų: arsenalo mansardoje rengiasi įkurti laboratoriją, kur lankytojai galės stebėti, kaip atnaujinami eksponatai, atverti muziejaus fondų lobynus, kviesti į vis naujas edukacines programas bei renginius. Jie tikisi, kad pilies kompleksas ne tik išliks lankomiausiu rajono objektu, bet ir taps visos šalies kultūrinio gyvenimo ir turistų traukos centru.