Naujienos

Pagal birželį Europos Komisijos patvirtintą 2014–2020 m. Lietuvos Respublikos partnerystės sutartį šaliai skirta 8,351 mlrd. eurų, o vien pagal to paties laikotarpio ES fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą rugsėjo mėn., -6,709 mlrd. eurų. Veiksmų programos patvirtinimas sudarė galimybes ministerijoms baigti detaliai suplanuoti visas savo srities investicijas ir paskelbti konkrečias finansavimo sąlygas.

„Galbūt tai paskutinės didžiosios ES investicijos į Lietuvą. Kadangi pastaraisiais metais ES lėšos ir realiai jas papildančios Lietuvos investicijos sudarė didžiąją viešųjų investicijų dalį, tai faktiškai yra visų viešųjų investicijų gairės ateinančiam dešimtmečiui“, – komentuoja konsultacinės įmonės „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininkas dr. Klaudijus Maniokas.

Kryptis – tikslingas investavimas

Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė Loreta Maskaliovienė atkreipia dėmesį į esminį pokytį, kurio siekiama naujajame, jau trečiajame, programavimo periode – tai perėjimas nuo „paramos įsisavinimo“ prie tikslingo investavimo, siekiant kuo didesnės pridėtinės vertės.

„Bus skatinamos kitokios investavimo formos, pavyzdžiui, viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystė. Viešosios infrastruktūros projektuose bus plačiau naudojamos ne subsidinės, o įvairios finansinės priemonės – lengvatinės paskolos, garantijos, palūkanų kompensavimas ir pan. Taip siekiama sukaupti grįžtančių lėšų fondus, kurių lėšos būtų naudojamos kelis kartus, t. y. su mažesniais ištekliais būtų pasiekta didesnių rezultatų“, – vardijo naujoves L. Maskaliovienė.

Pasak K. Manioko, 2004–2006 m. ir 2007–2013 m. struktūrinių fondų lėšų panaudojimo programose vyravo investicijos į infrastruktūrą, ir tai buvo suprantama – Lietuva kentėjo dėl nuolatinio investicijų trūkumo į bazinius dalykus: kelius, miestų viešąsias erdves, šilumos tinklus ir panašius dalykus. Objektyviai sumažėjus tokiam „badui“ (nors sukurtai infrastruktūrai, siekiant ją palaikyti bei atnaujinti, ir toliau reikia investicijų), atsivėrė erdvė ir kitiems poreikiams tenkinti.

„Naujojoje perspektyvoje Europos Sąjunga pabrėžia investicijų kokybę, koncentraciją ir orientavimąsi į rezultatus. Kokybę turi užtikrinti nauji instrumentai – pirmiausia išankstinės sąlygos, kurios investicijoms turi suteikti kryptingumą ir tvarumą. Tai esminis dalykas. Labai dažnai pinigai nebūna vienintelis ar net pagrindinis problemos sprendimo būdas. Keisti padėtį reikia keičiant elgesį, o tai – ir įstatymų, ir švietimo, ir institucijų pertvarkymo dalykai. Kokybę turėtų gerinti ir orientavimasis į veiklą, veiklos rezervas. Jis galės būti panaudotas tada, kai bus pasiekti nustatyti rodikliai. Rezultatai ir jų rodikliai – bene ryškiausias naujosios perspektyvos bruožas“, – pabrėžia ESTEP valdybos pirmininkas K. Maniokas.

Planavimas – kūrybiškesnis

K. Manioko nuomone, Lietuvoje pagrindinė naujovė numatant investicijas buvo anksti pradėtas planavimas, kuris buvo gerokai strategiškesnis ir kūrybiškesnis nei anksčiau. Jo pagrindas –  strategija „Lietuva 2030“ ir Nacionalinė pažangos programa. Tiesa, Lietuva čia nebuvo unikali – K. Maniokas priminė, kad panašias ilgalaikes valstybės vystymosi strategijas rengia ir mūsų kaimynės Lenkija, Latvija, Estija, kitos šalys.

„Strategijoje „Lietuva 2030“ ir Nacionalinėje pažangos programoje daugiausia dėmesio skirta ne infrastruktūrai, o kūrybiškumui, visuomenės sanglaudai, švietimui. Pagrindu tapo „sumanumas“, atitinkamai – sumanus augimas,  sumani visuomenė ir valdymas. Vienas pirmųjų iššūkių, pradedant diskusijas su Europos Komisija, buvo „sumanumą“ suderinti su visos ES prioritetais – o ten, be sumanumo ir augimo, buvo du lietuviškame kontekste menkai aktualizuoti poreikiai – tvarumas ir integruotumas. Taigi tai reiškė dėmesį aplinkai ir socialinei sanglaudai“, – primena K. Maniokas.

Lietuvos suderintas galutinis naujų investicijų rezultatas nuo ankstesnės perspektyvos ir nuo ES vidurkių skiriasi jau nebe taip radikaliai. „Palyginti su ES vidurkiu, santykinai didesnės investicijos į infrastruktūrą. Viena svarbiausių sričių tampa investicijos į mokslą ir technologinę plėtrą – nors nuo ES vidurkio ir atsiliekame. Daugiau bus investuojama į energetikos efektyvumą. Apskritai – daugiau dėmesio infrastruktūros panaudojimui žmonėms bei jų gebėjimams. Tą iliustruoja ir dar viena naujovė Lietuvoje – horizontalūs prioritetai. Jų bus trys: sveikata, kultūra ir regioninė plėtra. Sveikatos prioritetas pirmiausia aktualizuoja investicijas į sveiką gyvenimo būdą ir ligų prevenciją. Kultūroje, matyt, vyraus infrastruktūros poreikiai, bet daug dėmesio skiriama ir jos skatinimui“, – vardijo ESTEP valdybos pirmininkas.

Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, pagal patvirtintą Lietuvos 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą, daugiausia lėšų – 17,6 proc. visų investicijų tenka tvaraus transporto, pagrindinių tinklų infrastruktūrai skatinti, 14 proc. – energijos efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybai ir naudojimui skatinti, 12,5 proc. – aplinkosaugai, gamtos išteklių tausiam naudojimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos, 10,9 proc. – kokybiškam užimtumui ir dalyvavimui darbo rinkoje skatinti, 10,1 proc. – mokslo tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms skatinti, 9,9 proc. – visuomenės švietimui ir žmogiškųjų išteklių potencialui didinti.

Išlieka pagrindinis investicijų šaltinis

Per daugiau kaip 10 metų ES struktūrinė parama Lietuvoje jau padarė didelę įtaką. „Ji paskatino ekonomikos augimą. Tiesa, kartu prisidėjo ir prie ekonominio burbulo susiformavimo 2007–2008 m., bet vėliau padėjo sušvelninti krizės pasekmes. ES investicijos labai prisidėjo prie viešųjų gėrybių sklaidos Lietuvoje“, – analizavo K. Maniokas.

ES struktūrinė parama tapo pagrindiniu Lietuvos viešųjų investicijų šaltiniu: 2004–2012 m. ES fondų parama sudarė 54 proc. visų kapitalo investicijų šalyje, o ekonominės krizės metais – net 80 proc.

Didžioji dalis nuo 2004 m. Lietuvai vis didėjusios ES finansinės paramos atiteko investicijoms į transportą (26,5 proc. visos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos), aplinkos apsaugą ir energetikos infrastruktūrą (24,9 proc.), mokslinę plėtrą (23 proc.), 15 proc. ES struktūrinės paramos investuota į sveikatos ir socialinės apsaugos infrastruktūrą.

„Šios investicijos padėjo sukurti naują arba atnaujinti esamą viešąją infrastruktūrą: buvo rekonstruoti keliai, geležinkeliai, nuotekų valymo ir kiti vandentvarkos įrenginiai, atnaujintos elektros jungtys, įgyvendinta internetinio ryšio plėtra, renovuotos šildymo sistemos, mokyklos, ligoninės ir kitos socialinės apsaugos institucijos. ES struktūrinė parama paskatino ir privačias investicijas, kurios verslui padėjo prisitaikyti prie padidėjusios konkurencijos. Pavyzdžiui, net 40 proc. visų Lietuvos įmonių, 2008–2010 m. įdiegusių technologines inovacijas, tai padarė su ES parama“, – vardijo K. Maniokas.

ESTEP analizės duomenimis, 10 metų Lietuvos narystės Europos Sąjungoje nauda matuojama 16,145 mlrd. eurų – tiek paramos lėšų gauta per du ankstesnius programavimo laikotarpius.

ES finansinė parama Lietuvai einamosiomis kainomis 2004–2020 m. (eurais)

Šaltinis: ESTEP