Tačiau tokia perspektyva miesto netraukia – pernai „Sūduvos vandenys“ baigė įgyvendinti beveik 26 mln. Lt bendros vertės komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo projektą (o šį rudenį baigėsi vadinamasis projekto defektinis laikotarpis), kuriam iš Sanglaudos fondo skirta 20,88 mln. litų, t.y. 80 proc. reikiamų lėšų.
Vykdant projektą „Marijampolės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“, buvo rekonstruotas dumblo pūdytuvas, sumontuota nauja sausinimo įranga, pastatyta ir įrengta džiovykla, džiovinto dumblo sandėliavimo aikštelė, biodujų talpykla. Deginant dumblo dorojimo proceso metu susidariusias dujas, pagaminama elektros ir šilumos energijos. Naujieji įrenginiai pajėgūs kasmet išdžiovinti apie 1 950 tonų dumblo, susidarančio ne tik Marijampolėje, bet ir Kazlų Rūdoje, Kalvarijoje, Šakiuose bei Vilkaviškyje.
Pasak A. Navicko, šis svarbus projektas daug ką pakeitė. Pirma, sumažėjo kvapų: dumblo sausinimo aikštelės yra atviros, užima dideles teritorijas ir jose esantis dumblas skleidžia nemalonų kvapą. Antra, ligi šiol nuotekų valyklose susidaręs dumblas buvo tiesiog kaupiamas – dėl aplinkosaugos reikalavimų jį buvo galima panaudoti labai ribotai. Tad kiekiai nuotekų valyklose augo, didindami grunto ir gruntinių vandenų taršą – nuotekų dumblas turi daug sunkiųjų metalų ir kitų aplinkai bei žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų.
Džiovinamo dumblo tūris sumažėja maždaug 80–85 proc. Tokį dumblą, vadovaujantis savivaldybėje patvirtintais dumblo naudojimo tręšimui planais, parengtais pagal atitinkamus reikalavimus, galima perduoti ūkininkams. Tiesa, Lietuvoje dumblo panaudojimas žemės ūkyje dar nėra pakankamai populiarus.
Kada bus išdžiovintas ir sutvarkytas visas miesto nuotekų valykloje susikaupęs dumblas, A. Navickas neprognozuoja – tai priklausys nuo gauto finansavimo.
Įgyvendinami projektą, marijampoliečiai svarstė galimybę perdirbtą dumblą maišyti su biokuru ir deginti panaudojant šildymui – džiovintas dumblas savo energine verte prilygsta rudajai angliai. Tačiau tam reikėtų papildomų investicijų. Todėl dabar planuojama atlikti studiją, kurioje būtų įvertintos galimybės, investicijų poreikis, atsipirkimo laikas ir pan.
Lietuvoje iki 2005 m. nebuvo dumblo tvarkymo strategijos, todėl apie 90 procentų viso nuotekų valyklose susidariusio dumblo būdavo tiesiog kaupiama dumblo sausinimo aikštelėse.
Dabar šalyje jau veikia (Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje ir kt.) arba netrukus pradės veikti (Kaune, Telšiuose, Tauragėje) 12 modernių nuotekų dumblo pūdymo ir džiovinimo įrenginių, 9 kompostavimo aikštelės. Jų pajėgumo užteks, kad apie 80 proc. Lietuvoje susidarančio dumblo būtų tvarkoma panaudojant šiuolaikines technologijas.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu iš Sanglaudos fondo pagal priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ vandentvarkai skirta daugiau kaip 1,9 mlrd. litų.