BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Palanga kitaip – istorija, atgimstanti investuojant Europos Sąjungos lėšas

2015 m. birželio 26 d. / Inovacijų agentūra (LVPA)

Keliaujantiems į Pajūrį arba apie jį tyliai, darbo vietoje, svajojantiems – ar žinote daug Palangos istorijos?

Jau du šimtus metų Palanga garsėja kaip viena puikiausių poilsiaviečių  Lietuvos pajūryje. Mažas žvejų kaimelis kurortu tapo grafų Tiškevičių dėka. Pirmasis Palangos pajūriu susidomėjo Mykolas Tiškevičius. Tai jis XIX a. pradžioje nusipirko Palangos dvarą. Tačiau tik dvarui perėjus į M. Tiškevičiaus sūnaus Juozapo Tiškevičiaus rankas, Palanga pradėjo stipriai keistis.

Po dviejų metų Palangoje buvo atidarytas erdvus restoranas, pastatytas Kurhauzas, kelios vilos. Iš viso grafo iniciatyva buvo pastatyti net keli vasarnamių kompleksai, įkurtas vasaros teatras, miške nutiesti pasivaikščiojimo takai, paplūdimyje pastatytos maudymosi kabinos, įrengtos maudyklės su marmurinėmis voniomis ir šildomu vandeniu.

J. Tiškevičius mėgo naujoves, ypač technikos. Palangoje pastatęs plytinę, jis ėmėsi prieplaukos projekto. Tačiau buvo pastatyta ne tik prieplauka, bet ir 630 m. ilgio tiltas, nuo kurio grafo garlaivis „Feniksas“ plukdė į Liepoją plytas ir žemės ūkio produkciją.

Po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties Palangą paveldėjo jo sūnus Feliksas, vėliau anūkas Stanislovas, kuris, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus.

Dabar buvusioje grafų rezidencijoje, prieš kelis metus, investavus apie 3 mln. Eur Europos Sąjungos lėšų (ES), baigtas restauruoti Gintaro muziejus. Šis muziejus didžiuojasi bene unikaliausia, įspūdingiausia gintaro ir inkliuzų kolekcija pasaulyje.

Lėtai mindami dviračio pedalus, Palanga galite džiaugtis,  važiuodami į naujai ES struktūrinės paramos lėšomis rekonstruotą Meilės alėją. Keliaujantiems dviračiais įrengtas 3 m. pločio takas. Meilės alėja – „Eurovelo“ trasos dalis. Iš Palangos ja galima keliauti net trimis kryptimis – pro Klaipėdą iki Nidos Kuršių Nerijoje ar iki Ventės rago kitapus Kuršių marių. O pasukus į priešingą pusę, maršrutu galima pasiekti Latvijos paplūdimius.

Investuojant ES fondų lėšas Palangoje atnaujinti viešbučiai, muziejus, dviračių takai, o greitai vėl turėtų duris atverti ir Vasaros koncertų salė, kurioje savo karjerą pradėjo dainininkas Stasys Povilaitis.

Į prisukamą muzikinę dėžutę priminsiantį pastatą investuota apie 3 mln. Eur ES struktūrinių fondų lėšų.

Raktažodžiai: es investijas