Finansinės priemonės įgyvendinamos, teikiant paskolas, garantijas, investicijas į rizikos kapitalą. Pagrindinis tokio finansavimo privalumas – „atsinaujinantis“ pobūdis, nes, paskolinus ar investavus finansinėms priemonėms skirtas lėšas, jos sugrįžta, tampa nacionalinėmis lėšomis ir yra toliau investuojamos, siekiant tų pačių tikslų. Finansinės priemonės leidžia pritraukti privačių lėšų ir pasiekti daugiau rezultatų, finansuoti daugiau jaunų, inovatyvių ir rizikingesnių smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų.
2007–2013 m. įgyvendinant finansines priemones, finansuojamas ES fondų lėšomis, beveik 8000 verslo subjektai gavo paskolas, garantijas ar buvo atliktos investicijos į rizikos kapitalą. Taip pat sudarytos 1055 sutartys dėl daugiabučių namų modernizavimo. Projektų įgyvendinimui pritraukta apie 585 mln. eurų privačių lėšų.
Daugiabučiams atnaujinti, įgyvendinant Jessica iniciatyvą, 2007–2013 m. skirta 173 mln. eurų, o finansinėms priemonėms verslui – beveik 300 mln. eurų. 42 mln. eurų investuota per 5 JEREMIE kontroliuojančiojo fondo rizikos kapitalo fondus: „Verslo angelų fondą I“, „Lithuania SME Fund“, „LitCapital I“, „Practica Seed Capital“, „Practica Venture Capital“. Iki 2015 m. pabaigos šių rizikos kapitalo fondų valdytojai investavo į 88 mažas ir vidutines įmones.
Dar 186 mln. eurų buvo skirta INVEGOS fondui, per kurio priemones „Mažų kreditų teikimas – 2 etapas“, „Atviras kreditų fondas“, „Pasidalintos rizikos paskolos“, „Portfelinės garantijos“ ir „Portfelinės garantijos lizingui“ paskolas gavo 3430 ūkio subjektų. Be jau minėtų fondų, 37 mln. eurų 2007–2013 m. ES lėšų buvo skirta „Garantijų fondui“, kuris suteikė garantijas 3089 įmonėms.
2007–2013 m. programavimo periodo lėšomis įkurtas ir „Verslumo skatinimo fondas“, kuriam skirta 14,5 mln. eurų Europos socialinio fondų lėšų. Fondas teikė paskolas labai mažoms, mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims, ketinantiems pradėti ar plėtoti savo verslą. Paskolos buvo derinamos su pradedančiųjų verslą mokymu ir konsultavimu, pagalba rengiant bei įgyvendinant verslo planus. Šios investicijos prisidėjo prie verslumo ir savarankiško užimtumo bei naujų darbo vietų kūrimo – suteiktos 1267 paskolos, o jas paėmusieji sukūrė daugiau kaip 3500 darbo vietų.
Finansinės priemonės 2014–2020 m.
Europos Komisija pastebi, kad 2014–2020 m. laikotarpiui Lietuvai pavyko padidinti finansinėms priemonėms skirtą lėšų dalį, palyginti su praėjusiu laikotarpiu. Europos Komisijos teigimu, pagal šioms priemonės skirtą ES struktūrinių fondų lėšų dalį Lietuva patenka tarp pirmaujančiųjų ES šalių narių (Lietuvą lenkia tik Jungtinė Karalystė, Slovėnija, Protugalija, Vengrija ir Švedija).
2014–2020 m. programavimo periodo lėšomis Lietuvoje jau įsteigti 4 fondai. Penktasis fondas, skirtas finansavimui į smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus, bus įsteigtas artimiausiu metu. Siekiant padidinti smulkiojo ir vidutinio verslo išorinio finansavimo galimybes, ES fondų lėšomis teikiamų finansinių priemonių įgyvendinimui skirta apie 206 mln. eurų, o daugiabučių renovavimo ir viešosios infrastruktūros priemonėms – apie 350 mln. eurų. Be to, sėkmingai panaudos ir 2007–2013 m. grįžusios lėšos Aplinkos ministerijos administruojamose priemonėse, skirtose atnaujinti būstą, didinant jo energetinį efektyvumą, Ūkio ministerijos administruojamose paskolų ir rizikos kapitalo priemonėse ir trijų Baltijos šalių bendrame „Baltijos inovacijų fondas“ rizikos kapitalo fonde.
Verslumui skatinti Europos socialinio fondo paskolas derinant su konsultavimu, iki 2020 m. numatyta 24,5 mln. eurų. Paskolos bus teikiamos labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims, kurie ketina pradėti verslą ir (arba) veikia iki 1 metų bei kreipiasi paskolos iki 25 tūkst. eurų.
Apie 18 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų numatyta rizikos kapitalo investicijoms į pradedančiąsias, jaunas, „pumpurines“, ankstyvosios vystymosi stadijos inovatyvias įmones bei startuolius, vykdančius arba ketinančias vykdyti mokslo tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas sumanios specializacijos srityse.
Kiek daugiau nei 160 mln. eurų ES investicijų numatoma skirti smulkiojo ir vidutinio verslo poreikius atitinkančių finansavimo modelių rėmimui, kuris leis užtikrinti finansinių šaltinių prieinamumą verslui paskolų, portfelinių garantijų bei rizikos kapitalo forma.
Didinama ne tik fondų apimtis – tiriamos galimybės naudoti šią „atsinaujinančią“ finansavimo formą naujose srityse, tokiose kaip transportas, vandentvarka, kultūra ir mokslo tyrimai.