„Aplinkui kuriasi nauji kaimai, daugėja jų gyventojų, o mazutu užterštas miško plotas per požeminius vandenis galėjo pasiekti ir užteršti gyvenviečių vandens telkinius ar šulinius“, – pasakojo Alius Jaskūnas, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas.
Kol kas šiame vos keliolika kilometrų nuo Jonavos esančiame plote nei rajono savivaldybė, nei Dumsių seniūnija jokių darbų neplanuoja. „Manau, kad ši pelkėta teritorija greitai užžels mišku. Jeigu savivaldybei kiltų minčių ir būtų gautas finansavimas, galima būtų sutvarkyti nors vieną angarą, pastatyti jame raketos maketą, surinkti eksponatų – technikos mėgėjams tai būtų įdomi vieta“, – svarstė Dumsių seniūnas Algirdas Paplauskis.
Jam gaila, kad 1959–1960 m. pastatytas sudėtingas statinys, kuris, traukiantis sovietų armijai, buvo išdraskytas, negaivinamas. Ko neišvežė ir neužpylė betonu kariškiai, per du dešimtmečius suniokojo laikas. Be to, vietos gyventojai išardė ir išnešiojo dar galimas panaudoti statybines medžiagas.
Kitados strateginės paskirties sovietų kariuomenės branduolinio raketinio ginklo bazėje buvo įrengta didelio galingumo raketų nešėjų ir branduolinių galvučių saugykla, jų priežiūros bazė, raketų saugyklos, paleidimo aikštelės, specialaus autotransporto garažai, degalinės, slėptuvės, štabas, kareivinės. Visa tokios paskirties objekto infrastruktūra apėmė 148 ha teritoriją, kurioje buvo galima suskaičiuoti apie 100 statinių. Iš šios bazės paleistos raketos galėjo pasiekti bet kurį Europos miestą.
Net ir apleista bei apgriuvusi buvusi karinė bazė vis dar daro įspūdį savo mastais – kai kurie angarai tokio dydžio kaip prekybos centrai. Šiuo metu visi jie yra perduoti Valstybės turto fondui, vienas angaras jau privatizuotas.
Ligi šiol teritorijoje telkšojo didesni ar mažesni mazuto ežerėliai – teršalų kiekis grunte kelis kartus viršijo leidžiamąsias normas. Pavasarį Jonavos rajono savivaldybė baigė tvarkyti buvusios raketų bazės teritoriją. Iš 0,78 ha iškasta bei išvalyta arba išgabenta 10 016 kubinių metrų naftos produktais užteršto grunto, sustabdyta požeminių vandenų tarša.
Projektas, kainavęs daugiau kaip 2 mln. Lt, finansuotas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Praeityje užterštų teritorijų tvarkymas“. 1,96 mln. Lt sudarė Europos regioninės plėtros fondo lėšos, 0,1 mln. Lt skyrė Jonavos rajono savivaldybė.
Kai kurie kiti buvę sovietiniai kariniai objektai šalyje pritaikyti turizmo reikmėms. Pavyzdžiui, Plokštinės miške (Plungės r.), buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse, įkurtas Šaltojo karo muziejus, kuriam ir jo infrastruktūrai įrengti 2010–2012 m. buvo skirta 5,19 mln. Lt ES paramos. Muziejus kasmet sulaukia tūkstančių lankytojų, tarp kurių nemažai ir užsieniečių.
Gynybinis bunkeris Nemenčinės miške (Vilniaus r.) 2007 m. buvo pritaikytas edukaciniam spektakliui „1984-ieji. Išgyvenimo drama“. Trijų valandų realybės šou lankytojai būdavo nukeliami į praeitį – aktorių, persirengusių KGB darbuotojais, būdavo tardomi, bauginami ir net žeminami. Vaidinimas net buvo vienas iš programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektų ir kėlė didelį užsienio žiniasklaidos susidomėjimą. Dabar 1985 m. pastatytas dviejų aukštų bunkeris, branduolinio karo atveju turėjęs tapti alternatyvia televizijos stotimi, yra perduotas Valstybės turto fondui ir privatizuojamas.