Iki 2030 metų siekis tapti patraukliausia Europos šalimi gyvybės mokslų plėtrai
Sumaniosios specializacijos strategijos krypčiai biotechnologijos ir sveikatos technologijos skiriamas didelis dėmesys. ES investicijų priemonės „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ sveikatos technologijų ir biotechnologijų krypties projektų finansavimui keturių LVPA organizuotų kvietimų metu būdavo numatyta skirti ne mažiau kaip 30 proc. kvietimo biudžeto.
2020 m. su priemone „Eksperimentas“ išskirtas atskiras gyvybės mokslų sektorius, kurio projektams buvo išskirtas atskiras 15 mln. Eur biudžetas.
„Šiandien minime visam pasauliui svarbią kovos su vėžiu dieną, ligos, kurios rodikliai, deja, pirmauja pagal mirštamumą. Nors mūsų visų dėmesys sutelktas koronaviruso pandemijai suvaldyti ir siekiame kuo greičiau sugrįžti į normalų gyvenimo ritmą, negalima pamiršti, kad tęsiasi kova su onkologinėmis ligomis. Lietuvoje turime teigiamų pavyzdžių, rodančių, kad šalies įmonės turi įrankių sukurti vėžiui reikalingas diagnostikos, gydymo ar prevencijos priemones. Tokių įmonių projektų įgalinimui didelį dėmesį skiria ir ES. Sveikatos technologijos ir biotechnologijos – prioritetas, kuriam pagal ES investicijų priemones „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ bei „Eksperimentas“ bendrai yra skirta apie 80 mln. Eur ES investicijų“, – teigia LVPA direktorius Aurimas Želvys.
Jo teigimu, nėra abejonių, kad sveikatos technologijų svarba ateityje dar labiau augs. Pagal Lietuvos gyvybės mokslų industrijos plėtros gaires siekiama, kad Lietuva iki 2030 m. taptų patraukliausia Europos šalis gyvybės mokslų plėtrai. Planuojama, kad iki 2030 m. gyvybės mokslų industrijos sukuriamos pridėtinės vertės dalis sudarytų 5 proc. šalies BVP.
Verslas siekia progresyvių rezultatų
Kalbant apie projektus, nukreiptus į onkologinių susirgimų diagnostiką ar gydymą, LVPA pastebi, kad tarp klientų, kurie kreipiasi ES finansavimo, yra ne tik progresyvių idėjų, skirtų suvaldyti onkologinius susirgimus, tačiau jau ir apčiuopiamų rezultatų.
UAB „Diagnolita“ baigė įgyvendinti projektą „Naujos prostatos vėžio diagnostikos priemonės“. Jo vertė daugiau nei 435 tūkst. Eur, gautas ES finansavimas didesnis nei 255 tūkst. Eur.) Šio projekto, įgyvendinto pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ metu buvo kurtas naujas diagnostikos testas. Siekta sukurti neinvazinį testą, kuriuo galima ištirti šlapimo mėginį. Projekto metu sukurtos technologijos, naudojamos iš paciento šlapimo išskirti nukleorūgštis, t.y. genetinę medžiagą, patenkančią į šlapimą iš prostatos. Kito etapo metu sukurtos nustatymo technologijos, galinčios atpažinti vėžio biožymenis, randamus šlapime.
„To paties projekto metu atlikome tyrimą su sveikais ir prostatos vėžiu sergančiais tiriamaisiais ir pademonstravome, kad sukurtas testas veikia tiksliai ir patikimai, leidžia prognozuoti, kuriam pacientui bus diagnozuotas vėžys ir kuris bus sveikas. Galiausiai sukūrėme prostatos vėžio testą, kuriam 2019 metais gavome licenciją ir teikiame prostatos vėžio biožymenų nustatymo diagnostikos paslaugą“, – komentuoja UAB „Diagnolita“ direktorius Julius Gagilas.
Šiuo tyrimu pacientams padedama išvengti skausmingos invazinės biopsijos procedūros, kai ji nėra būtina. Tik nustačius, kad biožymenų kiekis padidėjęs, pacientams rekomenduojama atlikti biopsiją, kuri patvirtina, kad liga nustatyta.
Tiesa, anot J. Gagilo, tiksliai vėžio diagnostikai reikalinga tirti kuo daugiau biožymenų, kurie leistų nustatyti įvairias vėžio formas ir stadijas. Tam tikslui įmonė įgyvendina projektą „Precizinė neinvazinė vėžio diagnostika“, kurio metu siekia ištirti dar daugiau naujų biožymenų, leidžiančių tiksliau prognozuoti prostatos vėžio riziką. Šio projekto, įgyvendinamo pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“, vertė siekia daugiau nei 728 tūkst. Eur. ES finansavimas sudaro daugiau nei 418 tūkst. Eur.
Tuo metu biotechnologijų įmonė UAB „Froceth“ baigė įgyvendinti projektą „Įmonės veiklos plėtra diegiant pramonines biotechnologijas“ pagal ES investicijų priemonę „DPT pramonei LT+“ (projekto vertė siekė virš 129 tūkst. Eur, gautas finansavimas beveik 55 tūkst. Eur). Įmonė įsigijo pramoninę biotechnologijų įrangą, leidusią praplėsti kuriamų produktų asortimentą, pradėti masinę gamybą ir taip išplėsti veiklą, lanksčiai reaguoti į naujų produktų rinkos poreikį.
Įgyvendinusi projektą „Pažangios terapijos imuninę sistemą moduliuojantys vaistiniai preparatai vėžio gydymui“ pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ (projekto vertė – virš 349 tūkst. Eur, finansavimo suma – 249 tūkst. Eur) UAB „Froceth“ tobulino anksčiau sukurtą dendritinių ląstelių preparatą ir sukūrė naują technologiją, kuri, sukeldama imuninį atsaką, padėtų veiksmingiau gydyti onkologines ligas. Pagal naują gamybos technologiją pagamintą preparatą planuojama tiekti Lietuvos gydymo įstaigoms pagal Ligoninės išimtį (gavus leidimą preparatą gaminti individualiai pacientui). Šiuo metu įmonė gamina ir tiekia preparatus, naudojamus onkologinių ligų, išsėtinės sklerozės, angiochirurgijos ir traumatologijos gydymo srityse.
Diagnostikos kryptis – neinvaziniai tyrimai
Mokslininkai patvirtina, kad onkologinių ligų ankstyvos diagnostikos tobulinimas yra viena iš pagrindinių krypčių, kuria šiuo metu vykdomi tyrimai visame pasaulyje. Jei piktybiniai navikai diagnozuojami anksti arba dar ikivėžinėje stadijoje, išgijimo tikimybė nuo daugybės vėžio rūšių siekia 100 proc.
Tiesa, tam, kad onkologinė liga būtų diagnozuota anksti, kuriamos prevencinės programos ir gyventojai kviečiami atvykti pasitikrinti dėl piktybinių navikų. Lietuvoje šiuo metu vykdomos keturios prevencinės programos: krūties, gimdos kaklelio, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio.
Anot Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Molekulinės onkologijos laboratorijos vadovo prof. dr. Kęstučio Sužiedėlio, problema, kad prevencinių programų tyrimų metu naudojami metodai dažnai būna nepakankamai informatyvūs, todėl jų rezultatai ne visuomet atskleidžia realią situaciją. Dažnai prevencinėse programose naudojamų tyrimų specifiškumas nėra šimtaprocentinis. Kitaip tariant, vadovaujantis atlikto tyrimo rezultatais, galima įtarti, kad organizme prasidėjo pokyčiai, galintys lemti piktybinius navikus, bet tokį tyrimo atsakymą gali lemti ir visai kitos priežastys, nesusijusios su piktybiniais navikais.
„Kadangi testo rezultatas neatmeta piktybinio proceso vystymosi, turi būti skiriami papildomi testai, kurie dažnai yra labai nepatrauklūs, t.y. skausmingi, varginantys. Iki papildomų testų rezultatų tiriamieji stipriai veikiami emociškai – jie turi informacijos, kad galbūt serga vėžiu, o atlikus varginančius papildomus testus, pasirodo, kad vėžio nėra. Tiriamieji visai be reikalo patyrė emocinį smūgį“, – pastebi prof. dr. K. Sužiedėlis.
Anot jo, ši problema taip pat sprendžiama kuriant neinvazinius ar mažai invazinius tyrimų metodus, kurie būtų specifiškesni, o jų naudojimas prevencinėse programose – efektyvesnis bei priimtinesnis tiriamiesiems.
Gydymas ir laukiamas proveržis
Tam, kad būtų sukurti nauji onkologinių ligų gydymo metodai, visų pirma siekiama dar geriau suprasti vėžio biologiją. Jau daug žinoma apie tai, kokia liga yra vėžys, tačiau, anot K. Sužiedėlio, dar yra tamsių sričių. Viena tokių – metastazavimo procesas.
„Jeigu išmoktume jį valdyti, tai vėžio problema iš esmės būtų išspręsta. Pasaulyje į šią sritį yra nukreipta didelė tyrimų dalis, apie metastazavimą sužinome vis daugiau. Proveržio šioje srityje galime tikėtis, kadangi sukurtas pavienių ląstelių tyrimas, leidžiantis tirti kiekvieną ląstelę atskirai. Tai padeda nustatyti, kurios ląstelės lemia metastazavimo procesą ir kaip jis vystosi toliau“, – paaiškina K. Sužiedėlis ir atskleidžia, kad metastazavimo proceso tyrimai atliekami ir jo vadovaujamoje laboratorijoje. Mokslininkai stengiasi išsiaiškinti, kas šiame procese vyksta vienam etapui keičiant kitą.
Kita pasaulinė tyrimų tendencija yra minimalios liktinės ligos statuso pokyčių vertinimas. Onkologinėms ligoms būdingas ligos atsinaujinimas net tokiais atvejais, kai, vertinant turimais metodais, pacientai atrodo visiškai išgydyti – nenustatomi jokie ligos požymiai. Mokslo klausimai yra, kaip mokėti vertinti, kad visgi liga pasitraukė ne iki galo. Taip pat kas vyksta, kai ji atsinaujina, kas tai lemia ir kaip kuo anksčiau pastebėti ligos atsinaujinimą.
Galiausiai, naujų priešvėžinio poveikio priemonių paieška ir siekis išsiaiškinti, kaip jos veikia, taip pat yra viena prioritetinių sričių, kuria susidomėjęs mokslas. Anot prof. dr. K. Sužiedėlio, ši sritis gali būti patraukli ir verslui. Pavyzdžiui, siekiant įvertinti įvairių natūralių gamtoje randamų produktų priešvėžinį potencialą. Praktiniai pastebėjimai suteikia užuominų, kad tokių medžiagų gamtoje yra pakankamai daug, tačiau jų mechanizmai neištirti. Ištyrus, ar medžiaga iš tiesų turi priešvėžinį poveikį ir kaip teisingai ją panaudoti, galėtų būti sukurti produktai, panaudojami kaip prevencinė priemonė.
K. Sužiedėlis pabrėžia, kad vėžys taip pat yra įvertintas kaip svarbi, nedelsiant spręstina problema ir planuojant naujas ES mokslo vystymo kryptis, finansuojant naują, nuo 2021 metų prasidedančią, Europos Horizonto mokslo programą. „Šiemet prasidedanti programa suskirstyta į misijas. Viena misijų – vėžys. Misijos siekis – geriau suprasti vėžio biologija, kad būtų galima išvengti kuo daugiau vėžio atvejų, kad būtų optimizuota diagnostika ir gydymas“, – teigia pašnekovas. Siekiama gerinti onkologinių pacientų gyvenimo kokybę ir geriausių asmens sveikatos paslaugų prieinamumą visoje Europoje. Tikslas – iki 2030 metų išsaugoti daugiau nei 3 mln. gyvybių, kurių išsaugojimo šiandieninis pažinimo ir gydymo lygis dar neužtikrina.