Grupinių ir privačių konsultacijų metu nuteistieji susidėlioja „karjeros planą“, t. y. apgalvoja, ką norėtų ir galėtų veikti grįžę į laisvę. Tokių susitikimų metu gimsta ir netikėtų projektų. Štai, pavyzdžiui, Vilniaus pataisos namuose nuteistieji nusprendė pagražinti savo laikinus namus ir savo rankomis ėmė kurti augalais apsodintą erdvę.
„Man asmeniškai smagiausia, kad žaliosios oazės idėja kilo patiems nuteistiesiems. Tik paskui įsitraukė ir administracija, taip pat profesionalai, kurie suteikia vertingų patarimų. Šiuo metu „sodo“ projektas įgyvendinamas visu pajėgumu! Tikimės, kad rudenį pataisos namuose jų gyventojus ir darbuotojus jau džiugins augalai“, – pasakojo Inga. Ji pridūrė, kad ši iniciatyva turėjo ir teigiamą „šalutinį efektą“ – padėjo užsimegzti glaudesniems nuteistųjų ir administracijos santykiams.
Tikimasi, jog tokių „sodų“ ateityje atsiras ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvoje veikiančiuose pataisos namuose.
Žinia apie projektą sklinda iš lūpų į lūpas
Projektas „Karjeros portretai“ startavo 2021 m. sausį. „Konsultacijose su nuteistaisiais aptariame daug dalykų. Tai apima ir individualius, ir socialinius klausimus. Per beveik tris mėnesius, kiek trunka susitikimai, mes padedame nuteistiesiems susidėlioti taškus toje realybėje ir darbo rinkoje, nuo kurios jie šiuo metu atitrūkę. Svarbiausias tikslas – padėti nuteistiesiems susiorientuoti ir integruotis į darbo rinką“, – pasakojo projekto „Karjeros portretai“ atstovė Inga.
Susitikimuose gali dalyvauti iki 12-os nuteistųjų. Pirmiausia dirbama bendrai grupėje, vėliau žmonės konsultuojami privačiai. Šiuo metu užsiėmimai vyksta Vilniaus, Panevėžio pataisos namuose bei Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
„Vienuose pataisos namuose pirmąją grupę mums padėjo surinkti čia dirbantis personalas, nes patys nuteistieji nerodė didelio noro dalyvauti. Vienas atėjęs vyras tiesiai šviesiai pasakė: „Žiūrėk, aš atėjau į tave pažiūrėti, tu man nieko naujo negali papasakoti. Kitą kartą aš nebeateisiu.“ Tiesa, vėliau jis lankė visus dvylika užsiėmimų. Ir kas mums buvo labai motyvuojantis veiksnys, kad po kokių trijų–keturių užsiėmimų atėjo nauji norintys dalyvauti nuteistieji! Deja, priimti į šią grupę jų nebegalėjome. Tad pasiūlėme sudaryti naują ir susiderinti su administracija. Jie taip ir padarė. Dabar, kai projektas vykdomas ne pirmą mėnesį, informacija sklinda iš lūpų į lūpas pati – nuteistųjų nebereikia motyvuoti, kad ateitų“, – džiaugėsi Inga.
Dauguma svajoja apie šeimą ir normalią darbo dieną
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad dauguma panašių projektų yra skirti nuteistiesiems, kurie yra praradę daugelį socialinių įgūdžių. Pavyzdžiui, neturi gyvenamosios vietos, į kurią galėtų grįžti, nepalaiko ryšių su šeima, turi sunkių sveikatos problemų ir pan. „Mūsų projektas išskirtinis, nes dirbame ir su tais nuteistaisiais, kurių socialinė situacija yra ganėtinai palanki – jie turi, kas jų laukia laisvėje. Dažnai jie patys sako, kad „ne, mums viskas gerai“. Tačiau darbo metu paaiškėja, kad ir jiems reikia pagalbos“, – kalbėjo Inga.
Anot jos, 98 proc. nuteistųjų svajonės ir norai panašūs. „Beveik visi nori turėti šeimą, dirbti nuo 8 val. iki 17 val. Žodžiu, gyventi normalų gyvenimą“, – apie nuteistųjų paprastas svajones pasakojo pašnekovė.
Ne pirmus metus su nuteistaisiais dirbanti moteris neslėpė, kad savo darbe neišvengia stereotipų. Tačiau juos griauna netikėtumai, virstantys kvapią gniaužiančiomis iniciatyvomis. Taip nutiko ir su projekto „Karjeros portretai“ metu gimusiu nauju projektu „Žaliąja oaze“.
„Vienas iš Vilniaus pataisos namų nuteistųjų, lankęs užsiėmimus, prasitarė, kad savarankiškai išmoko dirbti su „Archikad’u“, t. y. daryti brėžinius. Aš pati truputį mokiausi: „Galvojau, kad ne! Tai pernelyg sudėtinga savarankiškai išmokti.“ Daviau jam užduotį – suprojektuoti žaliąją oazę, kuri galėtų atsirasti pataisos namuose. Jis ėmė ir suprojektavo! Žinoma, buvo ir iššūkių: žmogus laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 8 metai, todėl yra šiek tiek atitrūkęs nuo išorinio pasaulio, nejaučia dabartinių apželdinimo tendencijų. Vis dėlto ryžomės siekti daugiau – kartu sudėliotą brėžinį parodėme pataisos namų administracijai ir pasisiūlėme tai įgyvendinti“, – apie netikėtai gimusią idėją pasakojo Inga.
Idėją pasiūlė nuteistasis
Gavus pataisos namų administracijos palaiminimą, „Žaliosios oazės“ projektas iš popieriaus persikėlė į realybę. Brėžinį padaręs nuteistasis, anot Ingos, toliau gilino žinias – taip per trumpą laiką greta paprasto brėžinio atsirado ir projektui reikalingos techninės specifikacijos.
„Žmogus tikrai žiauriai greitai mokosi! Labai aiškiai matyti, kad išėjęs į laisvę jis tikrai bus pajėgus savo įgūdžius pritaikyti“ – brėžinius padariusį nuteistąjį gyrė Inga. Pasak jos, į „Žaliosios oazės“ projektą įsitraukė ir kiti šios užsiėmimų grupės nariai, vienas po kito atskleidę savo stiprybes ir neatrastus talentus.
„Pavyzdžiui, vienas iš jų laisvėje buvo dirbęs apželdintoju – jis sudėliojo augalus. Vienas profesionalas, žinantis, kaip derinti spalvas, kokia šaknų sistema, į kokias vietas sodinti ir t. t., rašė, kad skaito projektą ir augalų aprašymus. Dar vienas, jau pakankamai ilgai pataisos namuose atliekantis laisvės atėmimo bausmę, anksčiau buvo statęs karkasinius namus. Jis sako: „Aš nieko nemoku.“ Kol kalbėjome, jis vis kartojo, kad nieko nemoka. Bet nuėjus į vietą, kur bus oazė, jis iš mano rankų paėmė ruletę ir pradėjo matuoti neprašomas. Per veiklą žmonių įgūdžiai atsigamina. Man asmeniškai ir visai komandai tai yra nuostabu. Mes ne tik kalbame, bet ir sudarome sąlygas, kad tie įgūdžiai atsinaujintų!“ – apie projekto prasmę kalbėjo vienas iš jo rengėjų.
Inga pasakojo, kad teko pasinaudoti ir profesionalų patarimais: „Supratome, kad ne viską galime padaryti savo jėgomis. Todėl prie mūsų projekto prisijungė ir didžiulę pagalbą suteikė profesionalus architektas Mantas. Šiuo metu pradėta tvarkyti zona, kurioje bus žalioji oazė. Turime patvirtintą galutinį planą, deriname viešuosius pirkimus. Tikimės, kad dar šiemet Vilniaus pataisos namuose atsiras pirmieji augalai.“
Išmoko bendradarbiauti su administracija
Pasakodama apie pokyčius, kurie įvyksta bendradarbiaujant su nuteistaisiais, pašnekovė atkreipė dėmesį į jų emocinę būseną. Požiūrį „negaliu“, „nenoriu“, „man nepavyks“ keičia „aš galiu!“. Dar labiau, anot Ingos, džiugina atsirandantis noras bendradarbiauti su aplinkiniais, pavyzdžiui, pataisos namų darbuotojais – pareigūnais.
„Bendravimas su nuteistaisiais yra kiek kitoks nei mums įprastas. Mes, jei norime rasti kažkokios informacijos ir ja pasidalinti su kitu, pasiimame telefoną, susirandame ir viskas. Norėdama nusiųsti naudingą informaciją nuteistiesiems, aš pririnkdavau nuotraukų, straipsnių apie augalus, įrankius ir kitus dalykus, ko dabar yra, padarydavau ekrano nuotraukų ir siųsdavau jas elektroniniu paštu pataisos namų darbuotojui – būrio viršininkui. Jis perduodavo projekte dalyvaujantiems nuteistiesiems. Laišką atgal jie taip pat galėjo atsiųsti tik per būrio viršininką“, – pasakojo Inga.
Ji neslėpė, kad pradžioje toks bendravimas buvo sudėtingas: „Nuteistiesiems pasitikėti administracija – mažas iššūkis.“ Tačiau taisyklės buvo tokios ir jas reikėjo išmokti.
„Pradžioje jie man skambindavo iš taksofonų. Kartais – net kelis kartus per dieną, kad pasakytų vieną ir tą patį dalyką. Aš jiems aiškinau, kad informaciją noriu gauti tik per būrio viršininką. Pirmiausia dėl to, kad kalbant telefonu daug informacijos pasimeta. Be to, skambindami man, jie išnaudoja pokalbiams skirtas minutes, kurias galėtų skirti šeimai“, – pasakojo su nuteistaisiais dirbanti Inga ir pridūrė, jog šiuo metu komunikacija vyksta per būrio vadą.
„Mane tai turbūt labiausiai ir žavi – kad jie nebebijo nueiti pas darbuotoją, perduoti informaciją. Atsirado pasitikėjimas. Abi pusės išmoko bendradarbiauti“, – džiaugėsi pašnekovė.
Kartu su kolegomis ji viliasi, kad Vilniaus pataisos namuose įgyvendintas „Žaliosios oazės“ projektas virs pilotiniu darbu. O vėliau, jam pasiteisinus, panašios žaliosios zonos pačių nuteistųjų rankomis bus kuriamos ir kituose pataisos namuose.
Inga Rancova atstovauja Europos socialinio fondo lėšomis finansuotam projektui „Karjeros portretai“. Jį įgyvendino viešoji įstaiga „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“.