BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Pažink Kauno marių regioninį parką

2014 m. rugpjūčio 12 d.

Iki šiol Kauno marių regioniniame parke gražiausio, unikaliausio ir dėl to lankomiausio pažintinio tako titulą turėjo Arlaviškių botaniniame draustinyje esantis Kadagių slėnis, kuriame galima pasigrožėti nuo šlaito atsiveriančiu kraštovaizdžiu ir pasivaikščioti jau ketvirtus metus lankytojus džiuginančiu taku. Norime, kad aplinkai draugiški keliautojai pamiltų ir kitą, ne mažiau įspūdingą Kauno marių regioninio parko vietovę – Žiegždrių geologinį taką, kuriame siūlome susipažinti su Kauno marių pakrančių ypatybėmis.

Iki šiol Kauno marių regioniniame parke gražiausio, unikaliausio ir dėl to lankomiausio pažintinio tako titulą turėjo Arlaviškių botaniniame draustinyje esantis Kadagių slėnis, kuriame galima pasigrožėti nuo šlaito atsiveriančiu kraštovaizdžiu ir pasivaikščioti jau ketvirtus metus lankytojus džiuginančiu taku. Norime, kad aplinkai draugiški keliautojai pamiltų ir kitą, ne mažiau įspūdingą Kauno marių regioninio parko vietovę – Žiegždrių geologinį taką, kuriame siūlome susipažinti su Kauno marių pakrančių ypatybėmis.

Išskirtinė Kauno marių regioninio parko vertybė – gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdis, kuriame dominuoja atodangos, suvertos ant pakrantės „siūlo“ tarsi karoliai – žemesnės, aukštesnės, siauresnės, platesnės ir švytinčios iš tolo kaip tvirtovės sienos. Net šešios jų paskelbtos valstybės saugomais gamtos paveldo objektais. Šis auksinių atodangų vėrinys ne tik dabina Kauno marių pakrantes, bet ir sluoksnis po sluoksnio atskleidžia Žemės gelmių paslaptis. Tarsi vartytum storą metraštį – reikia tik išmokti jį skaityti ir laiku nusikelsi mažiausiai 13 tūkst. metų atgal. Tai padaryti paprasta keliaujant Žiegždrių geologiniu taku.

Pažintinio tako ilgis – 1,6 km, jį pereiti užtrunka vos valanda. Tačiau rekomenduojame neskubėti – pajusk gamtos ritmą: įsiklausyk ir išgirsk, išmok stebėti ir stebėtis. Gamta skuba pačiu didžiausiu greičiu – pamažu. Taip žygiuodamas ir stebėdamas aplinką susipažinsi su Kauno marių krantų geologiniais ypatumais ir regioninio parko gamta. Pamatysi, kaip atrodo prieledyninių ežerų palikimas – varvos (juostuotieji moliai), vandens išgraužtos griovos, išmoksi atpažinti sufozinius cirkus (tiesa, šokančių meškų ten tikrai nerasi... nebent milžiniškų katės dydžio varlių, kurios, sakoma, gyvena prie šaltinių), išvysi storiausią šiame krante Žiegždrių liepą. Smalsesni informacijos ras stenduose, akylesni – patys pastebės iki šiol tebevykstančius geologinius procesus šlaituose.

Marių krantai gyvi – jų gyvybingumą liudija nuolat nusiritančios nuošliaužos, iš gelmių besiveržiantys šaltiniai, žvėrių palikti pėdsakai, paukščių kuždesiai, o sezoniškai kintantys augalų rūbai vietovę puošia vis kitokiu apdaru.

Tako pabaigoje pasimėgauk „desertu“ – Kalniškių konglomeratų atodanga, kurios sluoksniuotos keteros atrodo tarsi šviežiai atpjautas pyragas. Stambūs šio „pyrago“ trupiniai nusiridenę į marias sukuria nepakartojamą uolėtos pakrantės įspūdį ir žadina vaizduotę bei atgaivina vietos legendas. Kokios jos? Keliauk, atrask ir sužinok.

Keliaujant šiuo taku, lydės nepakartojamas Kauno marių kraštovaizdis, į amfiteatrus panašios daubos bei grėsmingai žiojėjančios olos. Tako pradžią netoli Žiegždrių gyvenvietės padės atrasti informacinis stendas. Žygį galite pradėti nuo bet kurio galo (mes rekomenduojame nuo stendo, esančio gyvenvietės pabaigoje, pradedant juostuotuojų molių nuošliauža pakrantėje, toliau keliaujant šlaitu ir pereinant asfaltuotu keliuku į kitą tako dalį). Norintiems ekstremalesnių įspūdžių siūlome keliauti pakrante (o kai vanduo mariose pakyla – tada jau briste vandeniu) nuo varvų iki konglomerato atodangos, o paskui užsikabarojus ant tako – atgal įprastu maršrutu (vis tiek tektų grįžti tuo pačiu takeliu, tad kodėl nepaįvairinus maršruto nedideliu nuotykiu, juolab, kad tik taip keliaujant galėsite stebėti atodangų sluoksnius, pajusti jų didybę ir ties Kalniškių atodanga paieškoti pakrantėje pūpsant didžiulio konglomerato luisto, vadinamo Meškos kupra). Vasara tokiam iššūkiui – puikus metas.

Tiems, kurie renkasi „tingesnį“ pažinimą – galite aplankyti tik Kalniškių konglomerato atodangą. Tačiau nepatingėkite pereiti visu taku – pamažu, atsipalaidavę, žingsnis po žingsnio nė nepajusite, kaip įveiksite jį ir save, nueisite apie 2000 žingsnių, sudeginsite virš 120 kalorijų ir nukeliausite laiku mažiausiai 13 tūkstančių metų atgal… Na, o jei pritrūks jėgų, take rasite ne vieną atokvėpio vietą, kur galėsite pailsinti kojas, užkąsti atsineštų vaišių, atsigerti arbatos, ramiai pasėdėti ir pasimėgauti gamtos garsais.

Tik nepamirškite (priminkite ir kitiems) svarbiausios taisyklės – ką atsinešei, išsinešk. Arba, nedarykite nieko, išskyrus nuotraukas, nepalikite nieko – išskyrus pėdsakus. Susitikime Kauno marių regioniniame parke!

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM įgyvendina ilgalaikį projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“, kuris vykdomas ES struktūrinių fondų paramos ir kitomis lėšomis. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įrengiami pažintiniai takai, regyklos, pritaikomi lankymui piliakalniai, statomi informaciniai stendai ir apžvalgos bokštai, atidaromi lankytojų centrai su naujomis moderniomis ekspozicijomis.

Raktažodžiai: turizmas Aplinkosauga