Šiandien laimi ne tik didelis, bet ir lankstus verslas, galintis pasiūlyti individualius sprendimus klientui. Stambieji ne itin entuziastingai priima nestandartinius ir nedidelius užsakymus, todėl atsiranda terpė atsiskleisti mažesnėms įmonėms. Tokios rinkos sąlygos palankios ir Kretingos regione užaugusiam šeimos verslui. UAB „Terekas“, kasmet į inovacijas versle investuojanti PET taros ir jos formavimo įrenginių gamintoja, rinkai pristatė penkias naujas specializuotas PET taros formavimo mašinas.
Panaudojus ES investicijas per priemonę „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“, UAB „Terekas“ įvykdė inovatyvų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą ir kartu su partneriais UAB „Elinta“ sukūrė penkias automatizuotas skirtingomis techninėmis charakteristikomis pasižyminčias PET taros formavimo mašinas ir jų gaminių kokybės vertinimo sistemą.
„Mūsų tikslas buvo sukurti penkis veikiančius automatizuotos PET įrangos prototipus: įrenginį ruošiniams su vientisa rankena, didelio našumo (12 tūkst. butelių per valandą) įrangą su integruota kokybės patikros sistema, kristalizuotos pakuotės, skirtos aukštos temperatūros produktų pakavimui, gamybos mašiną, įrangą su plačiakaklės PET taros srieginės dalies suformavimo nupjovimo būdu integruotu funkcionalumu ir PET taros pakavimo įrenginį“, – komentuoja „Tereko“ vadovas Juozas Maksvytis.
Viena iš nedaugelio pasaulyje ir vienintelė Baltijos šalyse, gaminanti ne tik PET tarą, bet ir jos formavimo įrenginius, kompanija projektu siekė padidinti įmonės konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Projekto metu sukurti įrenginių prototipai spalį pristatyti parodoje Vokietijoje, o vienas jų jau sulaukė ir japonų susidomėjimo.
„Terekas“ kuria lanksčias mašinas atitinkamam klientų sektoriui, kurie nori vienu metu gaminti ne tik standartines, bet įvairesnes ir didesnės talpos taros pakuotes. Stambūs gamintojai dažniausiai orientuojasi į didesnius užsakymus ir didelio našumo įrangos gamybą. Mes viena automatizuota mašina siūlome pasigaminti mažesnį kiekį, tačiau kelias skirtingo tipo taros pakuotes, todėl individualius poreikius atitinkančių įrenginių atžvilgiu esame lyderiaujantys“, – sako J. Maksvytis.
Jo teigimu, naujam automatizuotam sprendimui nereikia daug darbo jėgos, o kokybės vertinimo sistema leidžia sekti įrenginio darbą ir jį valdyti bet kuriuo paros metu.
Projekto įgyvendinimą pristabdė sistemos tobulinimas ir specialistų stoka
J. Maksvytis pasakoja, kad 2 metus trukęs projektas pareikalavo išties nemažai darbo – jo įgyvendinimą lėmė 34 žmonės. Anot jo, eksperimentinės mokslinės veiklos reikalauja nemažai laiko ir investicijų, todėl iš anksto pamatuoti projekto baigtį – sudėtinga, tačiau gavus norimą rezultatą – itin vertinga.
„Šiek tiek užtrukome su kokybės vertinimo sistemos sukūrimu. Norėjome dar geresnio rezultato, todėl dirbome ties sistemos tobulinimu. Šiandien turime produktą, kuris gali patikrinti 20 tūkst. plastikinių butelių per valandą. Nors užtrukome ilgiau nei numatyta, rezultatas – išties džiuginantis“, – sako jis.
Kaip neretai pasitaiko, sklandesnei ir greitesnei projekto eigai, anot vadovo, taip pat pritrūko ir žmogiškųjų resursų. Kretingoje veikianti įmonė susiduria su viena didžiausių regionų problemų – reikiamų specialistų pritraukimu.
„Turėję daugiau konstruktorių ir IT specialistų, galėjome projektą įvykdyti ženkliai greičiau, tačiau įmonė – gamybinė, o pritraukti reikiamą skaičių patyrusių specialistų tokio pobūdžio įrenginių gamybai – praktiškai neįmanoma“, – akcentuoja jis.
Sustojęs augti verslas rizikuoja pralaimėti
„Tereko“ vadovas pasakoja, kad versle, kaip ir gamtoje, galioja ta pati taisyklė – sustojus augti, keliaujama link mirties. Jeigu įmonė netobulėja, o sąnaudos ir konkurencija didėja – verslas palaipsniui žlunga. Verta pamatuoti, kas rizikingiau – investicijos į verslo augimą ar viltys, kad ateity įmonės produktai išliks aktualūs. Didiesiems verslams lengviau investuoti į inovacijas, tuo tarpu mažesniems – svarbus finansinis pastiprinimas.
„Be ES indėlio, vietoj penkių, rinkai galbūt būtume pristatę tik vieną įrenginį. Šis projektas mums atvėrė galimybes turėti daugiau produktų ir didinti augimą, tuo pačiu jis kuria vertę ir visuomenei. Jeigu kitais metais klientams pastatome, kaip numatyta, 30 mašinų ir jiems nebereikės vežiotis taros, sumažinsime anglies dvideginio išmetimą 500 tonų“, – pažymi jis.
Kalbant apie itin opią problemą – plastiko taršą, J. Maksvytis pabrėžia, kad sumažinti ją galėtų griežtesnė pasaulio valstybių valdžios reakcija. Pavyzdžiu galima laikyti Europoje jau pritaikytą taros užstato mokestį. Belieka tik žmonių edukacija, kad plastiko tara gali būti perdirbta ir panaudota kelis kartus, todėl svarbu tinkamai pasirūpinti jos atliekomis.
Veiklą pradėjęs 1994 m., šiandien „Terekas“ eksportuoja savo gaminius į JAV, Kanadą, Pietų Afrikos Respubliką, Jungtinius Arabų Emyratus, Europą ir kitas pasaulio šalis. Pernai lietuviško kapitalo įmonei labiausiai pajamas augino universalių PET taros įrenginių eksportas į JAV, kuriai parduoti aštuoni PET formavimo įrenginiai.
Norėdamas padidinti įrenginių gamybą, „Terekas“ šiais metais investavo į naujos gamyklos statybas.
Verslo žinių“ informacija