BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Pivašiūnai - ieškantiems paguodos ir malonės

2014 m. rugpjūčio 13 d.

Artėjant paskutinei vasaros šventei – Žolinėms - tikintieji rinksis į Pivašiūnus, kuriuose vyks Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidai.

Rodoma:

Artėjant paskutinei vasaros šventei – Žolinėms - tikintieji rinksis į Pivašiūnus, kuriuose vyks Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidai.

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios statinių kompleksas - tai unikalus sakralinis kultūros paveldo objektas, kuris pradėtas restauruoti, panaudojant beveik 2 mln .Lt Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos.

Pivašiūnai yra gausiai lankomi tiek tikinčiųjų, tiek istorijos, architektūros mylėtojų ir pavienių turistų. Manoma, kad atlaidų metu Pivašiūnus aplanko 20 – 30 tūkst. lankytojų.

Tačiau komplekso pastatai nebuvo pritaikyti lankymui, todėl atvykę turistai gali aplankyti tik bažnyčią. Vienas iš reikšmingiausių komplekso pastatų - medinis XIX a. senosios klebonijos pastatas. Būtent šis pastatas yra restauruojamas, siekiant jį pritaikyti piligrimų centro veiklai: įrengti informacinio centro patalpas, renginių, ekspozicijų erdves.

Kauno stalininkas, Seimo narys, Medilo seniūnas Jonas Klockis 1633 m. rašytu testamentu Senųjų Trakų benediktinams paliko 8000 auksinų ir Pivašiūnų palivarką su Jurkonių kaimu. Šioje vietoje jau stovėjo bažnytėlė ar bent koplyčia, mat benediktinai skyrė į šią vietą vieną savo kunigą.

Mirus Pivašiūnų bažnyčios fundatoriaus žmonai Sofijai Klockai, benediktinai, nuo 1648 m. gavę visas palivarko valdymo teises, ėmė rūpintis statydinti naują bažnyčią. Senoji bažnyčia ar koplyčia sudegė ar buvo sunaikinta per 1655–1661 m. karą. Nuo XVII a. vidurio iki 1845 m. Pivašiūnuose nuolat gyvenę benediktinai rūpinosi Pivašiūnų šventove ir parapija.

Bažnyčiai suteikti titulai atspindi ypatingą pamaldumą Dievo Motinai, pagarbą Šv. Jonui Krikštytojui, pirmojo fundatoriaus Jono Klockio šventajam globėjui, ir Šv. Benediktui, benediktinų Tėvui ir pagrindiniam Vakarų vienuolystės šului.

Daili Pivašiūnų bažnyčia labiausiai garsėja nuo seno stebuklingu laikomu Dievo Motinos paveikslu. Netgi įspūdingas Didysis altorius, rodos, sukurtas kaip garbės baldakimas Švč. Mergelės paveikslui. XVII a. viduryje tapytas paveikslas papuoštas aptaisais. 1988 m. paveikslas vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotais vainikais, jam suteiktas Nuliūdusiųjų Paguodos titulas. Daugybė maldininkų, besikreipusių į Pivašiūnų Mergelę, jos užtariami patyrė įvairiopų malonių.

Lietuvos verslo paramos agentūros, Komunikacijos skyrius:

komunikacija@lvpa.lt

(85) 2034866