Projekto „Turizmo trasų aplink Platelių ežerą ir jų jungties iki Plungės miesto infrastruktūros plėtra“ pirmajam ir antrajam etapams įgyvendinti jau skirta 3 mln. 895 tūkst. eurų ES struktūrinių fondų 2007–2013 m. lėšų. Dar 109,6 tūkst. eurų atseikėta iš valstybės ir Plungės rajono savivaldybės biudžetų. Jau nutiesta 19,10 km dviračių takų, liko paskutinė, 1,6 km ilgio, atkarpa palei Beržoro ežerą ir per Beržoro kaimą. Ją nutiesti bus bene sudėtingiausia, nes teks rekonstruoti ir važiuojamąją kelio dalį – truputėli „patraukti“ ją į šoną. Tą įgyvendinti ėmėsi UAB „Telšių regiono keliai“, kuriai ir priklauso šis kelias.
Šią vasarą bus tvarkoma ir atkarpa, vedanti nuo Šaltojo karo muziejaus Plokštinėje Paplatelės link, mat taupant lėšas techniniame projekte buvo numatyta šią atkarpą išpilti smulkia skalda, tačiau tai padarius paaiškėjo, kad ji netinka dviračių takui, todėl nuspręsta šią dalį, kaip ir kitas, išasfaltuoti. Visus šiuos darbus žadama atlikti per vasarą, todėl jau rudenį tikriausiai bus galima dviračiu saugiai ir patogiai apvažiuoti visą ežerą, nesibaiminant pro šalį lekiančių automobilių.
Žemaitijos nacionalinio parko Platelių lankytojų centro administratorė Aušra Brazdeikytė, rengianti dviračių žygius naujaisiais takais, sako, kad susidomėjimas dviračių sportu pastaraisiais metais yra išaugęs. „Žmonės nebenori vien tik prie ežero drybsoti, ieško įvairių pramogų. Lankytojų centre daliname lankstinukus, ką būtina pamatyti dviračiais keliaujant aplink ežerą. O tų objektų yra daug. Nestojant ir per daug nesidairant ežerą dviračiu galim apvažiuoti per 3–4 valandas, tačiau užsibrėžus pamatyti visas lankytinas vietas gali prireikti ir dienos“, – sakė A. Brazdeikytė.
Plateliuose vienintelis dviračius nuomojantis verslininkas Arūnas Raudys yra kitos nuomonės. Pasak jo, apsilankantieji Žemaitijos nacionaliniame parke vis dar pasigenda pramogų. „Turime 50 dviračių, bet vasarą per dieną išnuomojame daugiausiai 10. Iš to didelio verslo nepadarysi. Kai kuriuos dviračius jau reikėtų atnaujinti, tačiau tam dar neuždirbame, – neslėpė A. Raudys. – Gal šis turizmo sezonas bus pelningesnis, nes takų jau daugiau nutiesta, tačiau pramogų lankytojams nepadaugėjo. Trūksta ir kavinukių, ir maitinimo įstaigų. Kai kurie lankytojai, kartą apvažiavę ežerą, sako daugiau nebegrįšiantys.“
Pasak jo, kai kuriuos žmones atbaido privačių poilsiaviečių savininkai, skubantys iš sustojusiųjų prie ežero rinkti mokesčius, nors toj poilsiavietėj be kelių aplūžusių pavėsinių su stalais ir suolais bei laužavietėmis daugiau nieko nėra. „Plateliai – per mažas miestelis, kad čia galėtum plėtoti pramogų verslą turistams, kaip, tarkim, Palangoj. Tam čia per mažai lankytojų“, – įsitikinęs A. Raudys.
Vis dėlto pavyzdžių, kaip pasinaudojus ES struktūrinių fondų 2007–2013 m. parama pavyko išpopuliarinti vieną ar kitą lankytiną objektą, toli ieškoti nereikia. Antai lankomumo rekordus mušanti atnaujinta Šaltojo karo muziejaus ekspozicija Plokštinėje pernai sulaukė 35,5 tūkst. lankytojų. Deja, kol kas prie buvusios raketų bazės nerasi ne tik kavinukės, bet ir ledų ar gaiviųjų gėrimų kiosko. Nėra jų ir prie turistų pamėgtų pliažų, o ir tos kelios parke esančios kavinukės, šiltuoju metų laiku nestokojančios lankytojų, vis dar atrodo niūriai. Matyt, prireiks laiko, kol vietinis verslas pasinaudos sukurtos turizmo infrastruktūros privalumais.
Parengta pagal laikraščio "Žemaitis" informaciją.