Sėkmingi projektai ne tik įprasmina darbą – jie pagerina pasaulį. Jei organizacijos nori įgyti kompetencijų, reikalingų transformuotis ir klestėti naujoje projektų ekonomikoje, jie turės patogiai kurti strategijas, kurios būtų skatinami ne tik efektyvumo, bet pokyčių valdymo gebėjimai.
Projektų valdymas atneša pokyčius
Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), minint tarptautinę projektų valdymo dieną, iniciavo diskusiją tarp ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriaus Daliaus Misiūno, verslo konsultanto Dariaus Samuolio ir LVPA direktoriaus Aurimo Želvio, kurioje jie dalijosi savo įžvalgomis, kuo projektų valdymo praktika aktuali dabartiniam verslui.
LVPA pagal ES investicijų projektų verslui apimtį 2014-2020 m. yra bene didžiausia viešojo sektoriaus agentūra, turinti per 1500 verslo klientų. Šiandien jau yra užbaigti 2014-2020 m. laikotarpio 1600 verslo projektai, dar 1700 įgyvendinami, o su daugiau nei 1000 bus sudarytos sutartys 2022 m. pradžioje,
„Todėl mums verta galvoti apie sumanų verslo projektų aptarnavimą. Man asmeniškai projektų valdymas pirmiausia yra universalus pokyčių organizavimo metodas“, – diskusiją pradėjo A. Želvys.
Verslo atstovus konsultuojantis D. Samuolis taip pat sutiko, kad projektų valdymas yra susijęs su pokyčiu valdymu.
„Aš žiūrėčiau į projektų valdymą iš dviejų pozicijų – viena jų yra būdas kurti produktus į išorę, o antrasis būdas yra vystyti organizaciją. Organizacija bus galinga, pajėgi ir efektyvi tiek, kiek gali prižiūrėti savo gebėjimus ir resursus, o šie dalykai klientų yra valdomi pokyčiais“, – teigė jis.
„Pridurčiau, kaip svarbu, kad projektų valdymo ambicija atitiktų organizacijos brandą. Aš, kaip pavyzdį, galėčiau iškelti vyriausybę ir jos programos įgyvendinimą projektiniu būdu. Tikrai yra nemažai investuota tiek į metodiką, tiek į įrankius, tačiau dabar, stebint strategines reformas, matosi, jog ne visais atvejais organizacijos ir organizacijų branda atitinka tą metodinę ambiciją. Tada gaunasi pasiklydimas, o tai vienas iš projektų valdymo iššūkių. Metaforiškai pasakius – plaktuko dydį reikia parinkti pagal vinis“, – pastebėjo D. Misiūnas.
Projektų valdymas apie investavimą ir naudų realizavimo gebėjimų sukūrimą organizacijoms, valstybei
„Jei pažvelgus iš ES investicijų t.y. struktūrinių fondų perspektyvos, jau praėjo trys finansiniai periodai. 2004-2006 metais kalbėjome, kad išmokstame panaudoti lėšas, kurias gauname iš donorių valstybių. 2007-2013 m. norėjome sukurti kažką efektyvaus, o dar vėliau, 2014-2020 m. pradėjome kalbėti apie tvarius rezultatus, kurie išlieka. Tie tikslai antras ir trečias dar ir dabar galioja, tik atsirado determinizmas. ES investicijos šiandien reikalingos tvariems pokyčiams realizuoti, – viliasi A. Želvys.
„Rezultatų tvarumas užtikrinamas kai yra pamatuojamas rezultatas. Klasikiniu požiūriu mes mėgstame ir, ne be reikalo, projektą užbaigti kai baigiasi projektinės veiklos, bet rezultato įtvirtinimas ir pamatavimas yra labai svarbios dedamosios“, – pridūrė D. Misiūnas.
Pasak A. Želvio ES investicijų verslui tikslas yra sukurti pajėgumus, kad atsakingas verslas galėtų būti globalus, konkurencingas, o organizacijos dirbančios tiek versle, tiek viešajame sektoriuje turėtų sukurti gebėjimus, kuriuos galėtų panaudoti.
„Man rodos, yra du klausimai: kam bus panaudotos investicijos ir į tai sudėtinga atsakyti, o antrasis klausimas – kaip bus panaudota? Šis atsakymas lengvas – per projektus“, – šypsojosi D. Samuolis.
Pirmą lapkričio savaitę minima tarptautinė projektų valdymo diena skirta ne tik dar kartą įvertinti sėkmingų projektų svarbą, bet dar vadinama ir projektų vadovų profesinė diena, kurių sunkus darbas ir atsidavimas dažnai lieka nepastebimas.
Garso įrašą rasite čia: