Prasideda 8-oji tarptautinė investicijų vertinimo konferencija
Šiandien Vilniuje vyksta Finansų ministerijos organizuojama tarptautinė investicijų vertinimo konferencija „Vertinimas po 2020 m.: evoliucija ar revoliucija?“. 2004 m., patvirtinus pirmą Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansuojamą programą, Lietuvoje pradėta kurti vertinimo sistema, siekiant kokybiškai geresnių rezultatų. Šiemet vertinimo sistemai jau 15 metų.
„Vertinimo sistema siekiame užtikrinti, kad strateginius viešosios politikos sprendimus priimtume remdamiesi analize pagrįstais įrodymais. Dėmesys faktams leidžia atskirti vertinimą nuo subjektyvių nuomonių ir interpretacijų“, – sako viceministrė Miglė Tuskienė.
Pasak jos, nuo 2004 m. atlikta daugiau nei šimtas ES fondų investicijų vertinimų, pateikta daugiau nei tūkstantis rekomendacijų, kaip tobulinti ES fondų investicijų panaudojimą Lietuvoje. Dauguma rekomendacijų – jau įgyvendintos. Nors daugelis rekomendacijų, iš pirmo žvilgsnio, yra techninio pobūdžio, jų įgyvendinimas leidžia pasiekti kokybiškai geresnių rezultatų.
Konferencija skirta stiprinti vertinimą bei rezultatų sklaidą, kurti tarptautinę platformą, skirtą pasidalinti geriausiomis idėjomis ir praktikomis, skatinančią bendradarbiavimą bei abipusį mokymąsi. Konferencijoje pranešimus skaitys Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai, pripažinti vertintojai iš Lietuvos ir užsienio valstybių.
Daugiausia dėmesio bus skiriama artėjančiam naujajam 2021–2027 metų finansavimo laikotarpiui bei vertinimo sistemai kylantiems naujiems iššūkiams ir galimybėms.
Realybe virtusios Lietuvos sėkmės istorijos
2015 metais baigtą aktyvių darbo rinkos priemonių vertinimą Europos Komisija išrinko geriausiu užimtumo, darbo įgūdžių ir socialinės aprėpties srityje. Apdovanojimas Lietuvai įteiktas 2016 metais EK organizuotoje 7-oje vertinimo konferencijoje.
Vertinimo metu nagrinėta, kurios aktyvios darbo rinkos priemonės turi didžiausią poveikį bedarbių integracijai darbo rinkoje, t.y. pajamoms praėjus dviem metams po dalyvavimo priemonėse. Vertinimo išvados leido investicijas koncentruoti priemonėse, kurios turi didžiausią teigiamą poveikį, bei tobulinti prastesnius rezultatus lėmusių priemonių įgyvendinimą.
Kita sėkmės istorija – 2017 m. baigtas Veiksmų programos uždavinių, skirtų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijoms skatinti, įgyvendinimo pažangos vertinimas. Įgyvendinus vertinimo rekomendacijas, pradėta teikti parama sparčiai augančių startuolių inovacijų vystymui, numatytas finansavimas jaunų tyrėjų moksliniams projektams, sustiprinta žinių ir technologijų perdavimo bei inovacijų paramos sistema, sumažinta administracinė našta paraiškas teikiančioms verslo įmonėms, o paraiškų atrankos procesas tapo skaidresnis.
Kas laukia vertinimo sistemos ateityje?
Vertinimo sistemai Lietuvoje pasiekus „paauglystės“ amžių svarbu ir toliau bręsti. Ateityje laukia du svarbūs iššūkiai. Pirma, turi būti sistemingai vertinamos visos investicijos, ne tik tos, kurios yra finansuojamos ES fondų lėšomis.
Vertinimo sistema Lietuvoje buvo sukurta ir išplėtota siekiant atitikti formalius ES reglamentų reikalavimus, tačiau akivaizdu, kad investicijų vertinimas reikalingas ne tik atsiskaitant už ES lėšas. Vertinimas suteikia žinių, būtinų įrodymais grįstiems sprendimams priimti ir efektyviau panaudoti visas valstybės lėšas.
Antra, būtina ir toliau tobulinti vertinimo kokybę ir vertinimo rezultatų naudojimą, priimant sprendimus. Svarbu ne tik kelti aukštus standartus vertinimui, stiprinti specialistų gebėjimus, bet ir didinti sprendimų priėmėjų įsitraukimą, formuojant vertinimo klausimus, svarstant atsakymus ir rekomendacijas.