Neproporcingos BVP dalys
Ūkio ministerija numato skirti ypatingą dėmesį regionų konkurencingumui skatinti. Tuo tikslu paskelbtas pirmasis keturis mėnesius galiosiantis kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal priemonę „Regio Invest LT+“. Investicijos bus skirtos tik regionuose, o ne Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos miestų savivaldybėse veiklą vykdančioms ar numatančioms vykdyti labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms.
„Nors Lietuvą Europos Komisija priskiria vieno tikslo regionui, tarp šalies regionų egzistuoja nemaži socialiniai ir ekonominiai skirtumai. Remiantis 2008–2010 m. duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui sudarė maždaug 61 proc. ES valstybių narių (ES-27) vidurkio. Tačiau didžioji BVP dalis sukuriama didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Verslas koncentruojasi aplink didžiuosius miestus“, – kalbėjo ūkio viceministras Marius Skarupskas.
Viceministro žodžius galima pagrįsti skaičiais. Statistikos departamento duomenimis, 2013 metais daugiausia bendrojo vidaus produkto, arba 39,2 proc. viso šalies BVP, sukurta Vilniaus apskrityje, 19,7 proc. – Kauno, 12 proc. – Klaipėdos apskrityje. O Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių indėlis į šalies BVP nesiekia 4 procentų. 2013 m. BVP, tenkančio vienam gyventojui, atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų regionų nesumažėjo.
Verslui patrauklios investicijos
„Regio Invest LT+“ pirmuoju kvietimu, kurio labiausiai, verslo konsultantų tvirtinimu, laukė įmonės, numatoma investuoti 28,9 mln. eurų ES lėšų. Iš viso pagal priemonę „Regio Invest LT+“ 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu numatoma investuoti 86,9 mln. eurų.
Vidutinėms įmonėms bus subsidijuojama 35 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o mažoms ir labai mažoms įmonėms – 45 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Projektų atrankos kriterijuose numatyta, kad pareiškėjas į projektą turi investuoti ne mažiau kaip 0,2 mln. Eur privačių lėšų ir įkurti ne mažiau kaip 10 tiesiogiai su investicijų projektu susijusių naujų darbo vietų, taip pat jas išlaikyti ne mažiau kaip 3 metus. „Tikimės, kad, paskatinę įmones investuoti į gamybos ar paslaugų pradžią bei plėtrą regionuose, sukursime prielaidas kurtis naujoms tiek gamybos, tiek paslaugų įmonėms“, – mano ūkio viceministras.
Goda Auškalnytė-Lungienė, UAB „Projektų konsultacijos ir tyrimai“ vykdomoji direktorė, prognozuoja, kad per šį kvietimą Lietuvos verslo paramos agentūrai gali būti pateikta apie šimtą paraiškų. Jos manymu, priemonė labai patraukli, o verslininkai apgailestauja tik dėl to, kad lėšų investicijoms gali neužtekti visiems pareiškėjams.
Apie planus pasinaudoti galimybe finansuoti naujus projektus pagal priemonę „Regio Invest LT+“ užsimena AB „Plasta“ generalinis direktorius Vytas Poderis. Jeigu bendrovės paraiška būtų patenkinta, „Plasta“ Alytuje statytų modernią įmonę. „Plasta“ perdirba naudotą plastiką ir iš jo gamina šiukšlių maišus.
Priemonės aprašas nurodo, kad didžiausias finansavimo dydis projektui, skirtam tik įrangai, technologijoms įsigyti, galės siekti iki 0,9 mln. Eur, jeigu projektas skirtas statybai ar rekonstrukcijai, taip pat įrangai ir technologijoms įsigyti – iki 2,1 mln. eurų.
Kad surinktų maksimalų balų skaičių, pareiškėjas turės įsipareigoti bruto (priskaičiuotą) darbo užmokestį mokėti 50 proc. didesnį už vidutinį – šiandien tai sudarytų apie 1 000 Eur. „Manau, tai gerai. Nereikėtų europine parama skatinti įmonių, mokančių pusę minimalaus mėnesinio atlyginimo“, – vertino Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Lėšų į regioninę plėtrą nauda
Priemonės, leidžiančios gauti subsidiją naujai gamybos linijai ar įrangai, kaip rodo tyrimai, yra vienos veiksmingiausių ES investicijų priemonių.
UAB „BGI Consulting“, įvertinusi 2007–2013 m. ES fondų poveikį smulkiajam ir vidutiniam verslui, nurodė, kad anksčiau taikytos analogiškos priemonės „Invest Lt+“, „Invest LT 2“ ir „Lyderis LT“ paskatino subsidijas gavusių įmonių investicijas: vidutiniškai prie 1 Lt gautų ES ir bendrojo finansavimo lėšų jos pridėjo nuo 1,3 iki 3,5 Lt nuosavų lėšų. 2012 m. subjektų, pagal šias priemones baigusių įgyvendinti investicinius projektus, apyvarta buvo 12 proc. didesnė, negu būtų buvusi be paramos.
Finansų ministerijos duomenimis, praėjusiu finansavimo iš ES fondų laikotarpiu vienas iš ES lėšų į regioninę plėtrą investuotas litas per 20 metų nuo investicijų įgyvendinimo pradžios duos apie 2 litus ekonominės ir socialinės naudos.
Ūkio ministras Evaldas Gustas, praėjusiųjų metų spalį dalyvavęs apskritojo stalo diskusijoje su Druskininkų savivaldos atstovais bei verslininkais, išsakė ambicingus siekius. Ministro teigimu, prognozuojama, kad, su ES investicijų pagalba įgyvendinus verslumo ir eksporto skatinimo priemones, lietuviškos kilmės prekių eksportas iš regionų 2020 m. sudarys 40 proc. viso lietuviškų prekių eksporto, o regionuose sukuriamas BVP tais pačiais metais sudarys 40 proc. viso šalyje sukuriamo BVP.