Š. m. balandžio 14 d. vyko vertinimo konferenciją „Proveržio belaukiant: kada kiekybė virs kokybe, augimu ir struktūriniais pokyčiais?“, kurioje buvo pristatyti ir viešai aptarti Finansų ministerijos užsakymu atlikto 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų poveikio Lietuvos konkurencingumui vertinimo rezultatai, rekomendacijos, aptarti esminiai Lietuvos konkurencingumą ribojantys veiksniai ir priemonės konkurencingumui skatinti.
ES investicijos didžiausią poveikį darė tokiems konkurencingumo rodikliams kaip bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, plačiajuosčio interneto ryšio skvarba, viešųjų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę. Vien dėl investuotų konkurencingumui didinti skirtų ES lėšų 2007–2015 m. Lietuvos BVP buvo 5,7 mlrd. Eur didesnis nei jis būtų be ES investicijų. Iki 2020 m. šių investicijų poveikis dar stiprės kuomet, planuojama, šalies BVP bus 9,1 mlrd. Eur didesnis, lyginant jį jei nebūtų ES fondų investicijų.
Vertinimo metu taip pat buvo nagrinėtas konkurencingumui didinti skirtų ES investicijų poveikis atskirų ūkio šakų konkurencingumo rodikliams (statybų, energetikos, transporto ir pramonės sektoriams). Nors įvertinus nustatyta, kad absoliuti dauguma visų lėšų – apie 74 proc. – galiausiai atiteko statybų sektoriaus ūkio subjektams – poveikis statybų sektoriaus rodikliams yra trumpalaikis. ES investicijų konkurencingumui didinti pagrindiniai ilgalaikės naudos gavėjai yra transporto ir pramonės sektoriai, kuriuose pridėtinės vertės kūrimo, darbo vietų išsaugojimo, investicijų pritraukimo bei prekių ir paslaugų eksporto apimčių augimo nauda pasireiškė labiausiai. 2007–2015 m. dėl investuotų ES lėšų transporto sektoriuje buvo sukurta ar išsaugota apie 3 tūkst., o pramonės sektoriuje – apie 1 tūkst. darbo vietų.
Be to nustatyta, kad konkurencingumui didinti skirtos ES investicijos teigiamo poveikio turėjo ir įmonių konkurencingumo rodikliams. Didžioji dalis ES lėšų investavusių įmonių nurodė, kad jas skyrė moksliniams tyrimams, jų rezultatų taikymui. Įmonės pradėjo gaminti naujus produktus ar teikti naujas paslaugas, buvo įdiegtos naujos technologijos ar optimizuoti veiklos procesai, sukurtos naujos darbo vietos, išaugo įmonių eksportas, padidėjo darbo našumas. Absoliuti dauguma apklaustų įmonių teigė, kad esama šalies ekonominė infrastruktūra (transporto, energetikos, informacinių ir ryšių technologijų) atitinka verslo poreikius, o viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę projektai vertinami itin palankiai.
Ne mažiau svarbu paminėti, kad 2007–2013 m. ES lėšomis finansuotos konkurencingumo didinimo intervencijos Lietuvoje buvo itin svarbios kilus ekonomikos krizei, kuomet tai buvo esminis kai kurių veiklų (pavyzdžiui, papildomų finansinių priemonių smulkiajam ir vidutiniam verslui, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros infrastruktūros kūrimo ir kt.) finansavimo šaltinis.