Posėdžio metu komiteto nariai taip pat patvirtino devyniolikos 2014–2020 metų ES fondų lėšomis finansuojamų priemonių projektų atrankos kriterijus. Jais remiantis bus atrenkami kultūros infrastruktūros modernizavimo projektai, teisingumo sistemos veiksmingumo didinimo, aplinkos monitoringo kontrolės, kompetencijos centrų plėtros, viešojo valdymo reformų bei veiklos gerinimo projektai. Minėtus projektus administruos Ūkio, Vidaus reikalų, Aplinkos, Kultūros ir Švietimo ir mokslo ministerijos.
Stebėsenos komitetas iš viso yra pritaręs beveik 75 procentams 2014–2020 m. periodo ES fondų lėšomis finansuojamų priemonių projektų atrankos kriterijams, o ES investicijas administruojančios institucijos jau yra patvirtinusios 224 priemones, kurioms įgyvendinti skirta daugiau kaip 6,6 mlrd. eurų arba 98 procentai visai 2014–2020 m. veiksmų programai skirtų lėšų. Šios dienos duomenimis paskelbtų kvietimų teikti paraiškas ar sudarytų projektų sąrašų už beveik 2 mlrd. eurų arba beveik 30 procentų visų 2014–2020 m. veiksmų programai skirtų lėšų.
Tuo tarpu 2014–2020 m. ES lėšomis įgyvendinamų projektų bendra vertė šiuo metu jau siekia 1,2 mlrd. eurų. Iš jų daugiausiai projektų vykdoma aplinkosaugos, socialinės apsaugos, susisiekimo, verslo bei energetinio efektyvumo srityse. Už atliktas investicijas projektų vykdytojams jau išmokėta apie 440 mln. eurų 2014–2020 m. ES fondų lėšų.
Be to dar 510 mln. eurų iš 2014–2020 m. ES fondų numatyta skirti jau įkurtiems fondams, kurių lėšomis finansuojami energijos taupymo, daugiabučių renovavimo, verslumo skatinimo projektai. 2014–2020 m. programavimo periodo lėšomis Lietuvoje jau įsteigti 5 fondai. Siekiant padidinti smulkiojo ir vidutinio verslo išorinio finansavimo galimybes, ES fondų lėšomis teikiamų finansinių priemonių įgyvendinimui skirta apie 206 mln. eurų, o daugiabučių renovavimo ir viešosios infrastruktūros priemonėms – apie 305 mln. eurų.
Komiteto posėdyje dalyvavusi EK atstovė Ieva Černiūtė teigė, kad Lietuva yra pažengusi ir viena pirmaujančiųjų finansinių priemonių įgyvendinime, ypač skirtų energetiniam efektyvumui didinti. „2014–2020 m. laikotarpiui palyginti su praėjusiuoju, Lietuvai pavyko padidinti finansinėms priemonėms skirtą lėšų dalį iš kurių daugiau kaip pusę sudaro lėšos daugiabučių ir viešosios infrastruktūros modernizavimui. Taip pat norėčiau paskatinti verslo įmones aktyviau domėtis ne tik subsidijomis, bet ir EK investicijų skatinimo programos galimybėmis – šiuo metu pradėtomis teikti paskolomis su Europos investicijų fondo garantija“, – teigė EK atstovė.
Pagrindinis finansinių instrumentų privalumas – tęstinumas, nes paskolinus ar investavus finansinėms priemonėms skirtas ES lėšas, jos sugrįžta, tampa nacionalinėmis lėšomis, ir yra toliau investuojamos siekiant tų pačių tikslų. Tokiu būdu sukuriami ilgalaikiai finansavimo instrumentai, nepriklausomi nuo galimybės ateityje naudoti ES struktūrinių fondų lėšas. Su ta pačia investuota viešųjų lėšų suma galima pasiekti kelis kartus daugiau rezultatų. Be to, pritraukiamos privačios lėšos, kurios ženkliai padidina investuojamas lėšas. Stebėsenos komitetą sudaro ES investicijas administruojančių ministerijų ir agentūrų atstovai, taip pat socialinių, ekonominių partnerių organizacijų atstovai. Patarėjų teisėmis komitete dalyvauja EK, Europos investicijų banko, o stebėtojų teisėmis – Valstybės kontrolės atstovai.