BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

R. Žakaitienė: kaip dialogas su gyventojais apie ES lėšas padeda siekti skaidrumo?

2015 m. birželio 3 d. / Finansų ministerija

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos – galimybė savivaldybėse įgyvendinti reikšmingus infrastruktūros, švietimo, socialinius, aplinkosaugos ir kitus projektus. Tačiau įgyvendinus projektą ir išsamiai atsiskaičius kontroliuojančioms institucijoms, viskas tuo baigtis neturėtų. Labai svarbu nepamiršti, jog didžioji dalis tokių projektų yra skirti visuomenės poreikiams tenkinti. Džiugu matyti, kad vis daugiau ES projektų vykdytojų didesnio skaidrumo siekia atviriau pasakodami gyventojams apie ES lėšų investavimą.

Neseniai Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su iniciatyva „Jonvabaliai“ rengė konkursą, kurioje savivaldybėje ES projektų vykdytojai atviriausiai atsiskaito gyventojams. Konkurse dalyvavo ne tik savivaldybių administracijos, bet ir kitos organizacijos, vykdžiusios ES lėšomis finansuojamus projektus, tad buvo vertinama, už kiek projektų iš viso atsiskaityta konkrečios savivaldybės teritorijoje.

Šie rinkimai parodė, jog beveik pusėje Lietuvos savivaldybių projektų vykdytojai yra suinteresuoti išsamiau papasakoti piliečiams apie ES investicijų panaudojimą. Toks rezultatas rodo teigiama linkme besikeičiantį požiūrį į atvirumą – savarankišką projektų vykdytojų siekį pateikti aiškią ir išsamią  informaciją mokesčių mokėtojams apie jų aplinką keičiančius projektus, vykdomus ES, tai yra – visų mūsų – lėšomis.

Kokios informacijos apie ES investicijas tikisi gyventojai? Pirmiausia – lengvai pasiekiamos ir aiškiai suprantamos. Biurokratinės ataskaitos gali būti informatyvios tik tam tikros srities specialistams. Gyventojams rūpi ne vien tai, kokios sumos ES lėšų buvo panaudotos vienam ar kitam projektui, tačiau ir tai, kokie buvo tikslai, pasiekti rezultatai, kaip bus užtikrinamas projekto tęstinumas, ar prieš pradedant projektą vyko konsultacijos su vietos bendruomene, ar buvo taikyta finansinių korekcijų ir pan. Į šiuos ir kitus atsakymus apie projektą bei jį įgyvendinančią organizaciją atsako skaidrumo iniciatyvos „Jonvabaliai“ dalyviai, taip užmegzdami tiesioginį dialogą su gyventojais.

Didesnio atvirumo padėtų siekti ir gyventojų įtraukimas dar projekto rengimo stadijoje. Įprasta europietiška veiklos forma - organizuoti viešas išankstines konsultacijas, būsimo projekto aptarimus kartu su gyventojais, suvokiant bendruomenės ir jos teigiamo požiūrio į projektą svarbą.

Bendruomenės suinteresuotos pokyčiais savo artimiausioje aplinkoje, tačiau neretai susiduriame su vis dar gaju mitu, kad informacija apie tai, kur panaudojamos ES investicijos, yra sunkiai prieinama. Projektų vykdytojų pastangomis ši nuostata pamažu keičiasi, dialogas tarp jų ir gyventojų darosi atviresnis.

Gyventojai taip pat kviečiami aktyviau įsitraukti bei domėtis, kaip ES investicijos keičia miestus ir visą šalį, nes tik bendradarbiavimas tarp projektų vykdytojų ir gyventojų gali atnešti rezultatą, kuris bus visapusiškai naudingas.