„Tai reiškia, kad tam tikri projektai galėtų būti vykdomi kompleksiškai. Imkime paprastą pavyzdį: Šilutėje Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis buvo investuota į mažųjų laivų prieplauką (uostelį) ir rekonstruotas Hugo Šojaus dvaras, tačiau jungties tarp šių objektų nėra. Tarp jų įsiterpusi senoji Turgaus aikštė ir Žuvų turgaus teritorija nesutvarkytos. O kai nėra visumos, turistų sunku pritraukti“, – paprastai aiškina ekonomistas, įmonės UAB „Ac Project Managment“ vadovas Antanas Čepys.
Pasak jo, investuoti į integruotas teritorijas reiškia ne tik sudaryti geresnes sąlygas vietos gyventojų laisvalaikiui – jos turi pritraukti ir daugiau turistų, skatinti kurtis verslus, kurie šiuos svečius aptarnautų. Tokiu būdu atsirastų naujų darbo vietų.
Nemažiau svarbu, kaip pabrėžia A. Čepys, kad projektuose aktyviai dalyvautų ir vietos bendruomenės, teikdamos savo pasiūlymus. Į vietos veiklos grupes, nevyriausybines organizacijas ar verslo asociacijas susibūrę žmonės geriausiai žino konkrečios vietovės problemas.
Šilutės rajonas patenka į 23 tikslinių teritorijų būrį, kurių plėtrai 2014–2020 m. numatytas prioritetinis finansavimas. 8 mln. eurų – maždaug tiek lėšų investicijoms iki 2020 metų numatoma skirti šio krašto raidai. Apie 6,9 mln. Eur planuojama gauti iš ES fondų, dar 15 proc. lėšų pridės rajono savivaldybė ir šalies biudžetas. Tačiau ši suma nėra galutinė – lėšų regioninės plėtros investicijoms, kurias administruoja Vidaus reikalų ministerija (VRM), galima gauti ir iš kitų ministerijų. Pavyzdžiui, vertinant paraiškas, Ūkio ministerija integruotose teritorijose numatomiems įgyvendinti verslo projektams suteikia papildomų balų.
Šilutės rajono savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Asta Jagelavičienė pasakojo, kad artimiausiu metu miesto integruotos teritorijos vystymo programos projektų sąrašas bus teikiamas tvirtinti VRM. Kovo mėnesį projektų sąrašą turėtų patvirtinti savivaldybės taryba. Tarp teikiamų projektų yra ne tik istorinio Šilokarčemos kvartalo (teritorija tarp H. Šojaus dvaro ir prieplaukos) tvarkymas, bet ir dviračių takų tiesimas, daugiafunkcio sporto komplekso statyba ir pan.
Integruotų teritorinių investicijų modelis nėra naujiena. 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu VRM įgyvendino Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Regioninės plėtros tobulinimas, regionų plėtros planai ir savivaldybių (ilgalaikiai / trumpalaikiai) strateginiai plėtros planai“.
Pavyzdžiui, Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje buvo atnaujinta infrastruktūra, išplėstas kelių tinklas, rekonstruotos mokyklos ir pan. Projektams įgyvendinti iš ES struktūrinių fondų buvo skirta apie 12,7 mln. Eur, iš rajono savivaldybės biudžeto – 2,2 mln. eurų.
Lietuvos parengtoje 2014–2020 m. ES fondų investicijų programoje daugiau nei 15 proc. numatyta skirti regioninės plėtros priemonėms įgyvendinti. Iš šių lėšų mažiems ir vidutiniams miestams atiteks daugiau kaip 110 mln. Eur, didiesiems miestams – 139 mln. Eur, kaimo vietovėms – apie 48 mln. Eur.