Pasak UAB „Širvintų šiluma“ direktoriaus Sigito Jozonio, dabar mieste modernizuota 100 proc. šilumos trasų. Modernizuojant šilumos tinklus, beveik 12 kilometrų seno vamzdyno buvo renovuota arba pakeista nauju. Vien šiemet nauju pakeista apie 2,5 km seno vamzdyno.
„Tinklų eksploatacijos amžius jau buvo viršijęs porą dešimtmečių. Surūdiję vamzdžiai, susidėvėjusi izoliacija keldavo problemų, menkai izoliuoti karšto vandens vamzdžiai šildydavo žemę. Deja, tokiais atvejais būdavome priversti nutraukti šilumos ar karšto vandens tiekimą, atkasti vamzdžius, remontuoti“, – prisimena „Širvintų šilumos“ vadovas.
Šilumininkai paskaičiavo, kad po atliktų investicijų šilumos nuostoliai sumažėjo nuo 30 iki 11 proc., o tai reiškia, kad, sumažinus nuostolius, tam pačiam kiekiui šilumos pagaminti reikia mažiau kuro. Sumažėjo išlaidos ir remonto darbams.
Vartotojams šildymas atpigo maždaug nuo 27 iki 18,5 ct už vieną kilovatvalandę. Dabar Širvintos patenka į biokurą naudojančių Lietuvos miestų trejetuką (su Utena ir Molėtais), kuriuose šį šildymo sezoną šildymas kainuos pigiausiai.
„Atnaujinti visi tinklai – ne tik mažesni šilumos nuostoliai įmonei, didesnis patikimumas tiekiant šilumą ir karštą vandenį gyventojams, tai – dar ir paprastesnė eksploatacija bei visiškai kitokios darbo sąlygos mūsų darbuotojams, kuriems nebetenka šalinti gedimų katilinėse ar remontuoti šilumos perdavimo trasų įvykus avarijoms“, – aiškino S. Jozonis.
Pasak bendrovės vadovo, investicinis projektas iš esmės jau baigtas, beliko sutvarkyti kai kuriuos dokumentus. Taigi oficiali jo pabaiga numatyta 2015 m. sausio 5 dieną. Projektui pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ buvo skirta 0,7 mln. litų ES parama.
Per 2007–2013 m. finansinį laikotarpį „Širvintų šiluma“ kartu su šiemet baigtuoju, modernizuodama centralizuoto šilumos tiekimo sistemą, iš viso įgyvendino keturis su ES parama finansuojamus projektus. Bendra projektų vertė siekė 8,4 mln. Lt, iš jų ES parama sudarė 4,2 mln. Lt.
Šie darbai, S. Jozonio tvirtinimu, svarbūs ne vien dėl to, kad šilumininkams leidžia efektyviau dirbti, jie reikšmingi ir aplinkosaugos požiūriu – modernizavus miesto katilinę, į atmosferą išmetama mažiau kietųjų dalelių.