Europos Komisijos sanglaudos ir reformų komisarės Elisos Ferreiros ir finansų ministrės Gintarės Skaistės pasirašyta deklaracija yra politinis įsipareigojimas bendradarbiauti ir įgyvendinti Partnerystės sutartį – 2021–2027 m. laikotarpio strateginį dokumentą – investuojant į Lietuvos regionus, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimą, žaliąją ir skaitmeninę transformacijas bei prisidedant prie šalies novatoriško ir tvaraus augimo, akcentuojant piliečių gyvenimo kokybę.
„Lietuva siekia sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje, todėl 8 mlrd. eurų naujosios ES finansinės perspektyvos lėšų pirmiausia bus skirti investicijoms į Lietuvos ekonomikos transformaciją, inovatyvumo ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą. Sėkmingai įgyvendinti šį pokytį galima tik investuojant į viešosios politikos sritis, kurioms reikia naujo impulso arba veiklos tęstinumo užtikrinimo: švietimą, įgūdžių formavimą, darbo rinkos atitiktį besikeičiantiems poreikiams, – teigė ministrė G. Skaistė. Suplanuotos investicijos užtikrins ilgalaikę žmonių gerovę bei sustiprins Lietuvos ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą. Šie tikslai tampa dar aktualesni Rusijos demonstruojamos karinės agresijos prieš demokratinę Ukrainą kontekste“.
Lietuvos partnerystės sutartis yra trečioji, kuri Europos vienybę ir sutelktumą išbandančio karo kontekste, buvo patvirtinta Europos Komisijos š. m. balandžio 22 d. Vien šiemet iš šios programos ketinama skelbti kvietimų Lietuvos įmonėms, organizacijoms ir įvairioms institucijoms už 1,1 mlrd. eurų.
Beveik 47 proc. iš bendrai 2021–2027 m. numatytų 8 mlrd. eurų bus nukreipta investicijoms į inovacijas ir žaliąją transformaciją – sektoriams, kurie ilguoju laikotarpiu sukurs didžiausią pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai.
Kiti 30 proc. bus nukreipti į žmogiškojo kapitalo stiprinimą, sprendžiant socialinės įtrauktiems iššūkius bei gerinant pasiekimus švietimo, sveikatos, kultūros srityse ir užtikrinant aukštus užimtumo rodiklius darbo rinkoje.
Per 2 mlrd. eurų arba 28 proc. lėšų skirsime regionams patiems planuoti investicijas ir įgalinti bendruomenes tarpusavyje susitarti dėl būtinų projektų, kurie svarbūs to regiono strategijai ir vizijai. Be to, į Lietuvos teritorijas, kuriose veikia didžiausi šilumos efektą sukeliančių dujų skleidėjai – Kauno, Telšių ir Šiaulių apskritis – bus nukreipta 0,32 mlrd. eurų investicijų pokyčiams.
Tolygiam šalies vystymuisi užtikrinti ir nenukrypstant nuo pagrindinio tikslo – mažinti regioninius skirtumus orientuojantis į efektyviausius jų mažinimo sprendimus – net 88 proc. arba per 4,1 mlrd. eurų bus nukreipti į Vidurio Vakarų Lietuvos regioną. Sostinės regionui, atitinkamai, numatoma 573 mln. eurų arba 12 proc. investicinio paketo. Papildomai Lietuva prisidės 1,7 mlrd. eurų nacionalinio kofinansavimo lėšomis.
Renginio transliaciją galite peržiūrėti čia.