„Saulėtekio slėnio“ laboratorijose dirba Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir FTMC mokslininkai. Slėnyje veikia tyrimų centrai bei mokslo ir technologijų parkas. Verslo inkubatoriuje įsikūrė maždaug 25 su aukštosiomis technologijomis dirbančios įmonės. Visų slėnyje veikiančių įmonių bendra apyvarta siekia 50 mln. eurų.
Lengviau kurti pridėtinę vertę
Tarp slėnyje veikiančių įmonių – viena seniausių ir didžiausių sudėtingų lazerių ir lazerinių kompleksų gamintoja Lietuvoje – UAB „Ekspla“. Bendrovė užima daugiau kaip pusę pasaulinės mokslinių pikosekundinių lazerių rinkos ir vienintelė pasaulyje gamina SFG (Sum Frequency Generation – liet. suminio dažnio generacijos) spektrometrus, skirtus medžiagų paviršiams tirti. Įmonėje dirba virš 100 darbuotojų.
Bendrovės „Ekspla“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas pasakoja, kad „Saulėtekio slėnį“ ir įmonę sieja ne tik bendra teritorija – įmonė buvo tarp „Saulėtekio slėnio“ iniciatorių.
„Mūsų verslas iš esmės yra aukštosios technologijos, mokslas. Jei nebūtų „Saulėtekio slėnio“, vis tiek bendradarbiautume su mokslo institucijomis. Tik užsienyje. O dabar nemažai žinių, kompetencijų lieka Lietuvoje. Bendradarbiavimo formos – labai įvairios. Su vienais mokslininkais dirbame prie bendrų projektų, kiti dirba tiesiogiai pas mus. Bendrai planavome ir infrastruktūros kūrimą, todėl dabar vyksta savotiški mainai. Įmonei toks bendras darbas leidžia sukurti didesnę pridėtinę vertę. Be to, matome, kad bendri projektai paskatino 5 „startuolių“, dirbančių su lazeriais, atsiradimą“, – pasakoja K. Jasiūnas.
Kas pavys lazerių verslą?
Nors lazerių gamintojų pasiekimais galėtų pasigirti ne kiekviena sritis, su kuria dirbama „Saulėtekio slėnyje“, visos disciplinos turi itin geras perspektyvas, pastebi prof. Gintaras Valušis.
„Pavyzdžiui, jau turime nemažą lazerių pramonę, tačiau medžiagotyroje tokios pramonės dar nėra, ją reikia auginti. Tik pirmuosius žingsnius žengia ir nanotechnika, tačiau jau atsiranda nedidelės įmonės, teikiančios paslaugas šitoje srityje. Manau, kad po kelių metų jau turėsime įmonių, dirbančių optoelektronikos srityje, kuri dabar labai aktuali“, – pasakoja FTMC direktorius.
Dirba su „Silicio slėniu“
Ir vystant mokslines inovacijas, ir siūlant įvairias paslaugas verslui svarbų vaidmenį vaidina mokslinė infrastruktūra.
„Šiuo metu sėkmingai teikiame paslaugas Lietuvos ir užsienio įmonėms. Neseniai pradėjome darbą su įmone iš „Silicio slėnio“. Tai labai svarbu, nes vietinių įmonių užsakymai kai kada neviršija 1 000 eurų, tačiau užsienio bendrovių biudžetai – daug didesni. Laiku investavę į tam tikrą infrastruktūrą 11 mln. litų (daugiau nei 3 mln. eurų), jau dabar gauname didesnę grąžą – ir vykdydami ES projektus, ir gaudami užsakymus iš verslo. Nes infrastruktūra yra slėnio instrumentai, kurie leidžia tobulėti. Be jų būtume bejėgiai konkurencinėje kovoje“, – sako G. Valušis.
Pašnekovas džiaugiasi, kad nieko panašaus į „Saulėtekio slėnį“ nėra net už kelių tūkstančių kilometrų. „Tokia infrastruktūra ir pasaulyje pripažinti savo srities ekspertai vienoje vietoje – pranašumas. Todėl bendradarbiavimo galimybėmis domisi ne tik mokslininkai, bet ir verslininkai iš viso pasaulio“, – sako FTMC direktorius.
Pažangios pramonės sistema
Nors Lietuvoje inovatyvių įmonių įnašas į BVP kol kas nėra didelis ir šioje srityje reikėtų pasitempti, vien investicijos į mokslą šios problemos neišspręs. „Reikia sukurti visą inovatyvios pramonės sistemą. Kuo daugiau įmonių kurs didelę pridėtinę vertę, tuo geriau bus visiems. Šalia didelių inovatyvių įmonių kuriasi mažesnės, teikiančios joms paslaugas“, – sako G. Valušis.
Jis pabrėžia, kad tokia sistema kuriama „Saulėtekio slėnyje“. „Sėkmingai vystome sinergiją tarp mokslo ir verslo. Svarbų vaidmenį vaidina net kaimynystė – kai bendrauja verslas ir mokslas, atsiranda nauji produktai, paslaugų paketai. Jeigu pavyks išsaugoti ir pritraukti talentingus žmones – viskas bus gerai, nes pažangą pirmiausia kuria ne įranga, bet žmonės, dirbantys su ja“.