Domina didžiausio slėnio galimybės
„Mūsų slėnyje sukoncentruota apie 85 procentus Lietuvos mokslinio potencialo – didžiulė infrastruktūros ir žmogiškųjų išteklių koncentracija“, – teigia „Saulėtekio slėniui“ priklausančio Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktorius prof. Gintaras Valušis. Lazerių ir šviesos technologijų, medžiagotyros ir nanotechnologijų, puslaidininkių, elektronikos bei civilinės inžinerijos srityse besispecializuojančio slėnio laboratorijose darbuojasi Vilniaus universiteto (VU), Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir FTMC mokslininkai.
F. Valušis pastebi, kad „Saulėtekio slėnis“ yra it po padidinamuoju stiklu – į jį nuolatos plūsta mokslo, studijų ir verslo centro galimybėmis besidominčių studentų, mokslininkų ir verslininkų ekskursijos, delegacijos. „Tokius didžiulius srautus vos spėjame suvaldyti. Kadangi inovatyvi pramonė neturi kietų rėmų, laukiame visų įdomia veikla užsiimančių verslo atstovų. Verslas gali įsigyti mūsų paslaugų paketą su mūsų siūlomais instrumentais ir rasti bendrų veiklų su mokslu“, – sako G. Valušis.
Pasak FTMC direktoriaus, slėnio galimybėmis domisi ne tik Lietuvos ar kitų Europos šalių, pvz., Ispanijos ar Vokietijos, verslas, bet ir verslininkai iš tolimosios Pietų Korėjos. „Atvyksta įmonės, universitetai, domisi bendradarbiavimu su mūsų slėniu. Labiausiai jiems atrodome naudingi dėl to, kad turime struktūrinės analizės skyrių – reikiamą infrastruktūrą ir pripažintus šios srities ekspertus“, – mano pašnekovas.
Krovinius gabens oru
„Saulėtekio slėnio“ ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys – slėniui priklausančio VGTU bendras projektas su daugiausiai krovinių gabenimo geležinkeliu organizavimu užsiimančia bendrove „Miniskipas“. Maždaug prieš metus, pasinaudojus finansine priemone „Inovaciniai čekiai“, įmonės darbuotojai kartu su VGTU komanda įgyvendino projektą „Naujos logistikos paslaugos projektavimas ir modeliavimas“.
Įmonė siekė sukurti naujos logistikos paslaugos – krovinių gabenimo bepilotėmis skraidyklėmis (dar vadinamų dronais) – modelį ir pateikti į rinką naujas paslaugas, kurios didintų įmonės konkurencingumą.
„Ieškojome galimybių plėsti veiklos sritis ir išbandyti krovinių pristatymą dronais, todėl VGTU mokslininkai pagal mūsų užsakymą atliko teorinę galimybių studiją ir parengė apžvalgą apie bepiločių skraidyklių panaudojimo galimybes pasaulyje“, – pasakoja įmonės direktorius Vytautas Verbickas.
Jo teigimu, bepiločių skraidyklių perspektyvos itin didelės – dronai gali būti naudojami ne tik logistikoje, bet ir statybose, kino industrijoje.
„Pasibaigus studijoms, ėmėme konstruoti skraidykles. Jau turime pasirašę keletą sutarčių, turime keletą užsakymų gamybai. Planuojame, kad sukurtos skraidyklės daugiausiai bus naudojamos užsienio rinkoje“, – tvirtina V. Verbickas.
Įgyvendina drąsesnes idėjas
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros MTEPI paramos skyriaus vedėjo Ričardo Valančiausko teigimu, nors pagal finansinę priemonę „Inovaciniai čekiai“ projektams skiriamas nedidelis finansavimas, siekiantis apie 6 000 eurų, tačiau ši priemonė yra svarbi užmegzti pirmąjį ryšį, pradėti bendradarbiavimą.
„Ši priemonė taip pat padeda verslui įsitikinti, ar bendras projektas su universitetu ar institutu yra naudingas, ar verta ateityje tęsti bendradarbiavimą savo lėšomis, pateikti tolimesnius užsakymus“, – sako R. Valančiauskas.
Tokią finansinės priemonės naudą pastebi ir įmonės „Miniskipas“ direktorius – po VGTU atliktos galimybių studijos, su šiuo universitetu bendrovė toliau tęsia bendradarbiavimą – konstruoja logistikai pritaikytus dronus.
MITA atstovo teigimu, finansinės priemonės verslui leidžia elgtis laisviau ir padeda įgyvendinti drąsesnes idėjas.
„Kuo verslo idėja drąsesnė, tuo yra didesnė tikimybė, kad ji nepasiseks arba bus brangi. Papildomas finansavimas paskatina įgyvendinti tuos projektus, kurių verslas įprastomis aplinkybėmis nesiimtų. Žiūrint į pasaulinę praktiką, būtent drąsios idėjos ir inovacijos sukuria maksimaliai dideles pajamas. Inovacija, kurios nėra pasaulyje ar bent regione, sukuria didelį konkurencinį pranašumą: nesant konkurentams, netenka dalytis pelnu tarp skirtingų gamintojų ar paslaugų teikėjų“, – įsitikinęs R. Valančiauskas.