Finansų ministerija parengė ir Vyriausybei pateikė atitinkamo Vyriausybės nutarimo pakeitimus, kuriais reglamentuojama, kaip bus nustatomas lėšų poreikio pagrįstumas, įvardytos sąlygos, kurias turi atitikti į dotacijas pretenduojanti savivaldybė, nustatoma dotacijų skyrimo, atsiskaitymo už panaudojimą bei jų grąžinimo tvarka, jei dotacijos skyrimo sąlygų savivaldybė neįvykdė.
Šia priemone taip pat siekiama paskatinti savivaldybes dalyvauti energetinio efektyvumo ir kitose programose, kurios įgyvendinamos, naudojant lengvatines paskolas ir garantijas.
„Ieškojome ir radome sprendimą, kaip, išlaikant fiskalinę drausmę, nedidinant savivaldybėms leistinų skolinimosi limitų, padėti joms padengti galimą nuosavų lėšų trūkumą, įgyvendinant ES finansuojamus projektus. Vienas iš būdų yra dotacijos, kurios bus teikiamos tik griežtai įvertinus jų poreikį“, ‒ sako finansų ministras Rimantas Šadžius.
Pasak R. Šadžiaus, dotacijos nebus lengvai prieinamos. „Jas skiriant, bus įvertintos savivaldybių pastangos pačioms spręsti nuosavų lėšų trūkumo problemą, prieš kreipiantis pagalbos. Be to, gaudama dotaciją, savivaldybė įsipareigos pasiekti tam tikrus ekonominius rodiklius, antraip bus pareikalauta grąžinti į valstybės biudžetą net ir visą gautą sumą“, ‒ pabrėžia finansų ministras.
Ministras R.Šadžius sako, kad platesnės savivaldybių galimybės prisidėti prie ES investicijomis vykdomų projektų duos teigiamą ekonominį efektą konkrečiai teritorijai ‒ pritrauks privačių investicijų, sukurs darbo vietų, atitinkamai pagerės ir žmonių gyvenimo kokybė.
Būtinos sąlygos
Dotacijos siekianti savivaldybė turės pagrįsti, jog dėl įstatymuose nustatytų skolinimosi limitų neturi galimybės daugiau skolintis, kad galėtų privalomai prisidėti prie ES lėšomis įgyvendinamų projektų finansavimo.
Pretenduojančios į dotaciją savivaldybės turės atitikti ir kitas sąlygas: jų pajamos paskutiniais metais prieš suteikiant dotaciją turi didėti, o skolos lygis mažėti; projektams finansuoti konkrečiais metais savivaldybė skiria daugiau kaip 0,5 proc. atitinkamų metų savo pajamų; projekto nuosavų lėšų indėliui trūksta ne mažiau kaip 15 000 eurų; dalyvauti energetinio efektyvumo skatinimo ir kitose programose, įgyvendinamose, naudojant finansines priemones.
Sąlygas atitinkanti savivaldybė dotaciją administruojančiai įstaigai UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (VIPA) teikia prašymą ir gauna išvadą dėl lėšų skyrimo.
Sutartis pasirašoma, priėmus galutinį sprendimą dėl ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto.
Mokėtina dotacijos suma apskaičiuojama ir išmokama, savivaldybei įprasta tvarka pateikus mokėjimo prašymą ES lėšas administruojančiai agentūrai.
Projektą užbaigusi savivaldybė pagrindžia, kad įvykdė dotacijos skyrimo sąlygas, ir jos nereikia grąžinti. Priešingu atveju, dotacijos grąžinamos pagal patvirtintą grafiką dukart per metus.
Lėšų poreikis
Finansų ministerija primena, kad ES fondų lėšomis finansuojamuose projektuose savivaldybės turi užtikrinti vidutiniškai nuo 7,5 iki 15 proc. projektų nuosavų lėšų indėlį.
Bendras numatomas savivaldybių nuosavo indėlio dydis pagal 2014–2020 m. veiksmų programos prioritetus sudaro 119 mln. eurų (skiriamos ES fondų lėšos sudaro 885 mln. eurų). Prognozuojama, kad per 2016 m. projektų finansavimui savivaldybėms prireiks apie 14 mln. eurų.
Vėlesniais metais lėšų poreikis priklausytų nuo atitinkamais metais savivaldybėms nustatytų skolos ir skolinimosi limitų, faktinių savivaldybių įsiskolinimų bei įgyvendinamų projektų apimčių.