Lietuvoje 2008 metais Ūkio ministerija skirdama ES struktūrinių fondų lėšas įsteigė JEREMIE kontroliuojantįjį fondą, kurio valdytoju buvo pasirinktas Europos investicijų fondas (EIF). Šis atrinko penkis rizikos kapitalo fondo valdytojus („Verslo angelų fondas I“, „Lithuania SME Fund“, „LitCapital I“, „Practica Seed Capital“, „Practica Venture Capital“). Fondai ne tik perka įmonių akcijas, bet ir padeda joms kurti ir įgyvendinti verslo planus, megzti kontaktus, ieškoti investicijų. To rezultatai – už Lietuvos ribų besiplečiantys verslai pritraukiantys užsienio investicijas bei specialistus.
Apie tai, ar šios iniciatyvos padės Lietuvai tapti startuolių „Meka“ kalbamės su vienu iš „Practica Capital“, valdančios ankstyvos ir vėlesnės stadijos rizikos kapitalo fondus, įsteigtus pagal JEREMIE iniciatyvą, įkūrėjų ir Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos valdybos nariu Silvestru Tamučiu.
JEREMIE fondo tikslas – suburti privačias, valstybines ir ES lėšas bei jas investuoti į perspektyvias įmones, taip ne tik suteikiant konkrečioms įmonėms galimybę gauti finansavimą, bet ir kuriant verslui svarbią rizikos kapitalo rinką. Kaip vertinate pastarosios situaciją Lietuvoje?
Rizikos kapitalo sandorių skaičius pastebimai išaugo per pastaruosius kelerius metus. Tai lėmė ir atsiradusios institucijos, investuojančios į rizikos kapitalą, besiplečiantis verslo angelų tinklas. Būtent čia labai svarbus vaidmuo tenka JEREMIE iniciatyvai, kurios dėka buvo įteigti penki rizikos kapitalo fondai Lietuvoje.
Iki 2013 metų pabaigos, šalia struktūrinių ES lėšų, šie fondai buvo pritraukę 25 mln. eurų privataus kapitalo, atlikę 55 investicijas už 26 mln. eurų. Beveik 70 procentų investicijų teko pradedančioms įmonėms. Nuo investicijų pradžios, atrinktų penkių rizikos kapitalo fondų portfelio įmonių pardavimai vidutiniškai išaugo 66 proc., darbuotojų skaičius vidutiniškai augo 14%, apie trečdalį pardavimų vidutiniškai sudarė eksportas.
Svarbu ir tai, kad į įmones sugebėta pritraukti net 2,5 karto daugiau privačių lėšų iš privačių investuotojų, įmonių akcininkų, verslo angelų, bankų ir pan. nei į jas investuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų per rizikos kapitalo fondus. Taip pat, po rizikos kapitalo finansavimo kai kurios įmonės pasinaudojo papildomą ES struktūrinių fondų paramą per kitas priemones, pvz. IntelektasLT. Noriu akcentuoti, kad rizikos kapitalas nėra subsidija – fondams pardavus įmones ar gaunant kitas investicines pajamas iš įmonių, į fondus investuotos ES struktūrinių fondų lėšos sugrįžta valstybei. Tai šiuolaikinė paramos forma. Kita vertus, nuo fondų veiklos pradžios iki praėjusių metų pabaigos, fondų portfelio įmonių sumokėti mokesčiai valstybei sudarė apie 100% į juos per rizikos kapitalo fondus investuotų ES struktūrinių fondų lėšų dydžio, t.y. galima teigti, kad visos skirtos lėšos jau grįžo valstybei mokesčių pavidalu. Startuoliuose, ypač IT, didžioji dalis rizikos kapitalo investicijų panaudojama darbuotojų darbo užmokesčiui ir su tuo susijusiems mokesčiams mokėti.
Rizikos kapitalo fondų investicijų sėkmę bus galima įvertinti po 4-7 metų, jiems pardavus visas turimas investicijas.
Ar Lietuva palanki startuoliams?
Tai, kad po truputi Lietuvoje vystosi ekosistema, palanki startuoliams atsirasti, liudija išaugęs jų skaičius. Tikrai turime techninio talento, daugėja specialistų, gebančių vystyti tarptautinio masto verslus. Savo padalinius Lietuvoje steigia ir vis daugiau tarptautinių bendrovių, atnešančių žinias, aukštesnius darbo standartus. Ne vienas jose padirbėjęs specialistas nusprendžia pradėti savo verslą.
Nauji talentai bręsta ir vietinėse bendrovėse, į Lietuvą sugrįžta ir gerą išsilavinimą, darbo patirtį bei kontaktus užsienyje įgiję specialistai. Svarbu ir tai, kad grįžta ne tik jauni ir ambicingi, bet ir „seni vilkai“, savo srities ekspertai, dirbę įvairiose kompanijose. Į startuolius dirbti ar čia pradėti verslą atvažiuoja ir patyrę užsieniečiai. Pastebima, kad į Lietuvą perkeliami jauni verslai iš užsienio, palaipsniui daugėja ir „serijinių“ verslininkų, kurie „išsukę“ vieną verslą imasi kito ar vysto kelis verslus iš karto. Čia svarbu paminėti, kad palyginus su Vakarų Europa ar JAV, Lietuvoje yra daug pigiau pradėti verslą – su sąlyginai nedidele suma galima startuoti, ypač IT srityje, kurioje reikalingos verslo vystymui reikalingos techninės priemonės lengvai prieinamos už santykinai žemą kainą ar net nemokamos, yra vietinio techninio talento. Pradėjus vystyti produktą ir pasiekus apčiuopiamų veiklos rezultatų, galima plėstis į kitas rinkas, ieškoti užsienio investuotojų, Lietuvoje paliekant verslo vystymo ir techninį centrą.
Taigi, bent jau kol kas vyksta optimistiškai nuteikiantys procesai.
Kas tą lėmė?
Išaugo kapitalo pasiūla, susiformavo institucinis rizikos kapitalas, daugėja verslo angelų, priemonių jauniems verslams remti. Čia svarbų vaidmenį vaidina įvairios vietinės ir tarptautinės vyriausybinės, viešos ir privačios organizacijos, startuolių renginiai, verslo akseleratoriai, tyrimus skatinančios mokslo institucijos. Plečiasi aukštųjų technologijų sektorius, skatinantis aukštųjų technologijų startuolių plėtrą.
Daugėja ir startuolių sėkmės istorijų, skatinančių vietinius talentus išdrįsti ir pradėti naują verslą, patraukiančių tarptautinių rizikos kapitalo fondų dėmesį.
Ko mums trūksta iki Silicio slėnio?
Būkime realistai - iki Silicio slėnio, Londono ar Berlyno mums labai toli. Trūksta verslumo, rinkos dydžio, ekonomikos išsivystymo lygio, didelių rizikos kapitalo fondų, galinčių užauginti startuolius iki didelių bendrovių. Mums reikia ir glaudesnio verslo bei universitetų bendradarbiavimo, šiuolaikinių ir tarptautiniu mastu konkurencingų mokslo ir švietimo programų, valstybės paramos. Esame kelio pradžioje, bet ir toliau kryptingai dirbant, visos Baltijos šalys turi galimybių tapti inovacijų regionu su išvystyta startuolių ekosistema. Kalbant apie verslumą, labai svarbu nebijoti daryti, žlugti ir vėl daryti. Deja, kol kas tai pas mus vis dar vertinama neigiamai. Kad pasikeistų šis mąstymas – reikia laiko.
Būdami maža rinka, turime mąstyti globaliai. Tai – esminė sąlyga norint augti ir konkuruoti pasaulyje. Turime įvertinti savo galimybes, atrasti turimas stiprybes, jas nuosekliai vystyti. Gerais pavyzdžiais galėtų tapti kryptingai inovacijas vystanti Suomija, bei Izraelis – santykinai nedidelė valstybė su startuolių ekosistema nusileidžiančia tik Silicio slėniui. Taip pat, Europos Sąjungos ilgalaikės ekonominio augimo strategijos prioritetai yra inovacijos, produktyvumas ir konkurencingumas. Tai galioja ir mums, o atlikti tyrimai rodo, kad rizikos kapitalo investicijos visas šias tris sritis skatina.
Taip pat, gerai startuolių ekosistemai svarbu, kad augtų visa taip vadinama „kūrybinė klasė“ (verslininkai, inžinieriai, mokslininkai, menininkai), atvira naujoms idėjos, skatinanti inovacijas, pritraukianti į ekosistemą naujus kūrybingus žmones, kuriems patinka dirbti ir gyventi tokioje aplinkoje.
Ar pas mus galėtų gimti antrasis Skype?
Didesnių sėkmės istorijų galimybių yra, nes jau dabar kai kurie startuoliai yra sulaukę solidaus finansavimo iš tarptautinių fondų. Jei jų plėtra ir toliau tęsis, jei jie sugebės sudominti strateginius investuotojus, kurie įžvelgs jų potencialą, kuris nors gali ir „iššauti“. Kita vertus, geriau daug mažesnių, nei vienas didelis, nes būtent tai parodo ekosistemos stiprumą. Didelėms sėkmės istorijoms reikia pribręsti, jų pradžia gali būti Lietuvoje, bet turi pasijungti rimtos pajėgos – užsienio fondai, aukšto lygio užsienio specialistai ir vadovai. Labai daug ką lemia kontaktai ir sėkmė.
Kartais kalbama apie startuolių „burbulą“. Kiek pagrįstos baimės, kad jis gali subliukšti?
Taip, šiuo metu technologinių startuolių tema yra madinga ir pasigirsta nuogąstavimų dėl galimo „burbulo“. Aišku, kad daug startuolių žlunga ir žlugs, kiti nepasieks didelių aukštumų, tačiau turime pripažinti, kad technologijos ir inovacijos keičia žmonių gyvenimą, verslo modelius, tradicinius sektorius. Panašu, kad jų vaidmuo tik didės, o pokyčiai lems ir naujų verslų atsiradimą. Maži verslai lankstesni išnaudoti naujas galimybes ir prisitaikyti, o turinčius potencialo uždirbti pinigų didelėms bendrovėms apsimoka pirkti ir toliau auginti kaip dalį savo verslo. Tam, kad turėti verslą turintį potencialo uždirbti pinigų, reikia visų pirma jį pradėti.
Kiek startuolių veiklą pradėjo pasinaudoję ES investicijomis?
Šiuo metu daugiau nei 30 startuolių ir jaunų verslų yra gavę rizikos kapitalo fondų investicijas, kurios finansuojamos ES struktūrinių fondų lėšomis per JEREMIE kontroliuojantįjį fondą, įkurtą Ūkio ministerijos. Tarp žymiausių – „Brolis Semiconductors“, „Yplan“, „Trafi“, „TransferGo“, „CGTrader“, „AdDuplex“, „Dragdis“. Taip pat, labai daug jaunų verslų ir naujų projektų yra gavę ES stuktūrinių fondų paramą per įvairias kitas ES struktūrinių fondų paramos priemones, tokias kaip subsidijos, lengvatiniai kreditai ir pan.
Kaip ir minėjau – iki Silicio slėnio mums vis dar toli, bet tai, kad mūsų startuoliai sulaukia tokių kompanijų kaip „Intel Capital“ dėmesio, o jų idėjos įgyvendinamos ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje, rodo – potencialo turime.
Kaip Practica Capital fondai atsirenka įmones į kurias investuoja? Kokiais kriterijais vadovaujasi?
Ankstyvos stadijos investicijoms į startuolius svarbiausias kriterijus yra stipri ir projektui pasišventusi komanda, komandos narių patirties ir vystomo projekto suderinamumas. Taip pat svarbūs verslo idėjos ir inovacijos kokybė bei potencialas, rinkos ar rinkos nišos dydis bei pozicijose joje, galimybės „monetizuoti“ projektą, t.y. paversti pinigų srautais.
Vėlesnės stadijos investicijoms į jau rinkoje veikiančias labai mažas, mažas ir vidutines įmones esminiai kriterijai yra aiškus verslo modelis, augimo potencialas, stipri vadovų komanda. Taip pat, pozicijos rinkoje, esama finansinė padėtis (generuojamas pinigų srautas, pelno marža, kapitalo grąža, balanso „stiprumas“).
Daugumoje projektų žiūrime ar mūsų komanda be finansavimo prie vertės augimo papildomai gali prisidėti savo sukaupta patirtimi, žiniomis ir ryšiais.