Padėjo greičiau užaugti
Klaipėdoje įsikūrusio „Jūrinio slėnio“ verslo inkubatoriuje kuriamas unikalus elektrinis autobusas. Jį kuriančios įmonės „Vėjo projektai“ direktorius Alvydas Naujėkas pasakoja, kad galimybės, kurias suteikia finansavimas ir slėnis – apčiuopiama paspirtis inovatyviai įmonei.
Prieš kelerius metus „Vėjo projektai“ gavo Europos Sąjungos (ES) finansavimą savo projekto vystymui. „Pusė milijono eurų, kuriuos tuomet gavome, buvo labai reikalingi. Pavyzdžiui, šios lėšos leido pasikviesti specialistus iš užsienio, kurie dabar kelia ir mūsų įmonėje dirbančių specialistų kompetencijas“, – pasakoja Alvydas Naujėkas.
Galimybė dirbti slėnyje atnešė dar daugiau – nereikia investuoti į patalpas ir reikalingą infrastruktūrą, paprasčiau suburti ir išlaikyti kompetentingų specialistų komandą. Įmonėje 2011 m. dirbo tik du žmonės, šiuo metu – apie 30, šiemet planuojama priimti dar apie 20 darbuotojų. Pirmasis elektrinis autobusas turėtų būti išbandytas jau 2018 m., kiek vėliau uostamiestyje planuojama pradėti masinę šių autobusų gamybą.
Pasidalijus riziką – drąsiau
„Vėjo projektai“ – tik vienas iš pavyzdžių, kaip valstybės investicijos ir geros sąlygos slėniuose paskatina verslininkus žengti dar nepramintais takais ir kurti inovacijas. Kadangi naujų produktų ir paslaugų vystymas užtrunka ir tuo metu negaunamos pajamos, ES investicijos tampa svarbia paskata.
„Pritraukiant šias investicijas, daug lengviau apsispręsti kurti naują produktą, reikalaujantį tyrimų ir eksperimentų, tačiau nebūtinai sulauksiantį komercinės sėkmės. Todėl valstybės parama, leidžianti pasidalyti riziką, verslui labai svarbi“, – pabrėžia verslo konsultacijų įmonės „Civitta“ partneris Kęstutis Jovaišas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad verslo ir mokslo bendradarbiavimą būtina ir toliau stiprinti. Pagal mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklų apimtis Lietuvą vis dar lenkia daugelis ES valstybių narių.
Tyrėjai bus skatinami dirbti su verslu
Didinant šalies aukštųjų technologijų ir inovatyvaus verslo potencialą, Lietuvoje įgyvendinta jau ne viena priemonė, skatinanti bendrus verslo ir mokslo projektus. K. Jovaišas pažymi, kad daugumos verslo ir mokslą skatinančių priemonių finansavimo sąlygos nustato, jog didesnes galimybes gauti ES finansavimą turi tie verslo projektai, kuriuose numatomas mokslininkų įsitraukimas ar kurie turi mokslinio ar technologinio neapibrėžtumo elementų. Tačiau dar šiemet Švietimo ir mokslo ministerija planuoja pristatyti naują priemonę „Bendri mokslo-verslo projektai“, skirtą skatinti mokslininkus ieškoti bendradarbiavimo galimybių su verslu.
„Numatoma, kad finansavimą projektų vykdymui pagal naują priemonę galės gauti mokslo ir studijų institucijos bei universitetų ligoninės. Privaloma sąlyga – turėti verslo įmonę kaip projekto partnerį. Projektų finansavimo intensyvumas sieks 67 proc., o tai reiškia, kad mokslininkai ne tik turės rasti kartu projektą norinčius įgyvendinti verslininkus, bet ir susitarti, kas ir kaip finansuos likusią projekto dalį. Mokslininkai taip pat turės ieškoti susitarimų dėl tokių klausimų, kaip intelektinės nuosavybės apsauga, tolimesnis produkto komercinimas ir pan.“ – sako K. Jovaišas.
Jis taip pat pažymi, kad finansavimo šaltiniai verslo ir mokslo bendradarbiavimui gali būti ne tik valstybės skirstomos ES lėšos. „Verslo ir mokslo projektams finansavimą galima gauti ir teikiant paraiškas per Europos Komisijos skelbiamus kvietimus. Inovacijų vystymui išties skiriama daug dėmesio visos Bendrijos mastu, egzistuoja didelė tokį bendradarbiavimą skatinančių priemonių įvairovė“, – pasakoja įmonės „Civitta“ atstovas.
Pristatytos naujovės ir galimybės
Apie tai, kokios verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybės bei praktiniai rezultatai, diskutuota balandžio 27 d. „Jūriniame slėnyje“ informacinio renginio metu.
Apie Vakarų Lietuvoje mokslo, studijų ir verslo institucijas vienijančio slėnio pasiekimus, aktyvų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose bei darbą su verslu pasakojo Klaipėdos universiteto plėtros prorektorius dr. Saulius Gulbinskas. Analizuotos naujos verslo ir mokslo bendradarbiavimo bei ES finansavimo galimybės.