BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Stebėsenos komitetas: Įsibėgėjančių ES investicijų naudą ir poveikį svarbu pamatuoti

2015 m. rugpjūčio 28 d. / Finansų ministerija

Rugpjūčio 27 d., ketvirtadienį, Stebėsenos komiteto posėdyje patvirtinti Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Susisiekimo, Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ūkio ministerijų administruojamų ir 2014–2020 m. ES fondų lėšomis finansuojamų priemonių projektų atrankos kriterijai. Jais remiantis bus atrenkami projektai, kurie sulauks ES investicijų.

Rodoma:

Rugpjūčio 27 d., ketvirtadienį, Stebėsenos komiteto posėdyje patvirtinti Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Susisiekimo, Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ūkio ministerijų administruojamų ir 2014–2020 m. ES fondų lėšomis finansuojamų priemonių projektų atrankos kriterijai. Jais remiantis bus atrenkami projektai, kurie sulauks ES investicijų.

Posėdžio metu pritarta ir tokių finansinių priemonių kaip „Verslumo skatinimas 2014-2020“, „Verslumas FP“ atrankos kriterijams. ES investicijos šių priemonių įgyvendinimui ne tik skatins naujų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų kūrimąsi, bet ir sudarys sąlygas kuriantiems ar norintiems plėsti verslą gauti paskolas, garantijas ar palūkanų kompensavimą.

Finansinės priemonės ES fondų lėšomis Lietuvoje pradėtos įgyvendinti dar 2009 m. Vienas iš pagrindinių finansinių priemonių privalumų – tęstinumas ir „atsinaujinantis“ pobūdis, nes, paskolinus ar investavus finansinėms priemonėms skirtas lėšas, jos sugrįžta ir yra toliau naudojamos siekiant tų pačių tikslų. Tokiu būdu sukuriami ilgalaikiai finansavimo instrumentai. Be to, įgyvendinant finansines priemones, yra pritraukiamos privačios lėšos, kurios gerokai padidina investicijų mastą, todėl pasiekiama didesnių rezultatų. 2007–2013 m. laikotarpiu finansinėms priemonėms iš ES fondų buvo skirta daugiau nei 420 mln. eurų, o jomis pritraukta daugiau kaip 520 mln. eurų privačių lėšų.

Įgyvendinant 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programą jau paskelbti kvietimai teikti paraiškas ar sudaryti projektų sąrašai pagal Aplinkos, Energetikos, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijų priemones. Pagal jas šiuo metu įgyvendinama projektų daugiau kaip už 500 mln. eurų, o projektų vykdytojams išmokėta beveik 200 mln. eurų.

ES investicijas administruojančios institucijos jau yra suderinusios daugiau kaip 110 priemonių, kurioms įgyvendinti skirta daugiau kaip 4,2 mlrd. eurų arba daugiau kaip pusė visai 2014–2020 m. veiksmų programai skirtų lėšų. Šiuo metu valstybės institucijos aktyviai rengia kvietimų teikti paraiškas dokumentus patvirtintoms priemonėms, o taip pat sudaro planuojamų įgyvendinti valstybės ir regionų projektų sąrašus.

Stebėsenos komitete taip pat patvirtintas 2016 m. ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo vertinimo planas, kuriame numatyta 12 vertinimų, tarp kurių 5 poveikio ir 7 įgyvendinimo vertinimai. Pagrindinis numatomų vertinimų tikslas yra ES investicijų sukeltiems pokyčiams pamatuoti (t.y. kiek ES investicijos prisidėjo prie socialinių, ekonominių ir aplinkos pokyčių) ir veiksmų programos investicijų įgyvendinimui bei jų valdymui tobulinti.

Posėdžio medžiagą ir patvirtintus projektų atrankos kriterijus rasite čia (žiūrėti prieduose): https://esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/2014-2020-m-es-fondu-investiciju-veiksmu-programos-stebesenos-komiteto-posedis-9

Kitas Stebėsenos komiteto posėdis numatytas š.m. rugsėjo 24 d.