Europos Tarybos rekomendacijose pabrėžiama, kad didžiausias šalies iššūkis, galintis turėti neigiamos įtakos ekonomikos augimui– darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas, kuris neigiamai veiks tinkamos darbo jėgos pasiūlą, ilgalaikį ekonomikos augimą bei socialinės apsaugos sistemos ir ypač pensijų sistemos tvarumą. Todėl remiantis išsamia šalies ūkio analize, pateikė rekomendacijas Lietuvai.
Siekiant padidinti našumą, pirmą kartą Lietuvai rekomendavo gerinti naujų technologijų diegimą ir įsisavinimą visuose ekonomikos sektoriuose, gerinti inovacijų politikos koordinavimą ir skatinti privačias investicijas. Be to išvadose akcentuojama, kad reikia daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą ir spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemas: didinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti mokymo kokybę, taikyti aktyvesnes darbo rinkos politikos priemones ir skatinti suaugusiųjų mokymąsi. Nors vien ES investicijos nepajėgios susidoroti su kylančiais iššūkiais, 2014-2020 m. ES fondų investicijos tiesiogiai prisideda prie apžvelgtų problemų sprendimo.
Posėdžio metu Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai pristatė parengtą investicijų į aukštojo mokslo sistemą žemėlapį. Investicijų į aukštojo mokslo sistemą žemėlapio tikslas – apžvelgus 2007-2013 m. programavimo laikotarpio investicijų į aukštojo mokslo sistemą rezultatus ir atlikus aukštojo mokslo tinklo būklės analizę, koncentruotis į svarbiausius principus, kriterijus, sąlygas, kuriais vadovaujantis turėtų būti pertvarkoma Lietuvos aukštojo mokslo sistema, gerinant studijų kokybę bei konsoliduojant išteklius, vertinamos jos institucijos (universitetai ir kolegijos), jose vykdoma studijų ir mokslo veikla, koreguojami finansavimo principai, kad, reaguojant į svarbiausias sistemos problemas bei kylančius iššūkius, būtų galima geriausiai panaudoti skiriamas ES investicijas.
Stebėsenos komiteto posėdyje taip pat patvirtinti 15 Švietimo ir mokslo, Finansų, Kultūros, Sveikatos apsaugos bei Ūkio ministerijų administruojamų priemonių atrankos kriterijų. Jais remiantis bus atrenkami bei įgyvendinami projektai, skirti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) infrastruktūros, MTEP rezultatų komercinimo, mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymo, studijų kokybės gerinimo, greitosios medicinos pagalbos paslaugų gerinimo, priklausomybės ligų profilaktikos, pameistrystės ir kvalifikacijos tobulinimo darbo vietoje ir kiti projektai.
Naujausiais duomenimis paskelbtų kvietimų teikti paraiškas ar sudarytų projektų sąrašų už 2 mlrd. eurų arba beveik 30 procentų visų 2014–2020 m. veiksmų programai skirtų lėšų. Tuo tarpu 2014–2020 m. ES lėšomis įgyvendinamų projektų bendra vertė šiuo metu jau siekia 1,2 mlrd. eurų. Iš jų daugiausiai projektų vykdoma aplinkosaugos, socialinės apsaugos, susisiekimo, verslo bei energetinio efektyvumo srityse. Už atliktas investicijas projektų vykdytojams jau išmokėta apie 450 mln. eurų 2014–2020 m. ES fondų lėšų.