Į teritorijas orientuotas integruotas modelis
Naujas investavimo modelis – integruotos teritorinės investicijos (ITI). Jį taikant atskirų ministerijų, vietos valdžios, bendruomenės ir verslo turimi ištekliai koncentruojami konkrečių vietovių kompleksinėms vystymosi problemoms spręsti. Taip siekiama didžiausio miestų plėtrai skirtų investicijų efektyvumo ir kompleksinio problemų sprendimo. Įgyvendinant konkrečioms teritorijoms pritaikytas programas bus investuojama į nebenaudojamų pramoninių teritorijų ir pastatų konversiją, verslo aplinkos gerinimą, viešąją infrastruktūrą, jaunimo užimtumo didinimą, socialinės integraciją ir pan.
Naujos galimybės miestų bendruomenėms
Ypatingas dėmesys 2014 – 2020 metų laikotarpiu bus skiriamas bendruomenės inicijuojamai vietos plėtrai (BIVP). Tai veiklos, skirtos mažinti socialinę atskirtį, skatinti užimtumą ir verslumą. Tokių veiklų strategijas rengs ir jų įgyvendinimui galės gauti finansavimą tie, kas geriausiai žino savo gyvenamosios vietos problemas: į vietos veiklos grupes susibūrę gyventojų, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir vietos valdžios atstovai. „Galime didžiuotis, kad tik kelios ES šalys, įskaitant Lietuvą, nusprendė šį pažangų metodą taikyti ir mieste, - sako VRM Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys. - Kaime tos metodas jau sėkmingai taikomas nuo 2004 metų ir akivaizdžiai pasiteisino, nes tai iniciatyva ‚iš apačios“, atliepianti bendruomenės, verslo ir valdžios poreikius, kurie turi būti suderinti bendru sutarimu“.
Numatoma, kad BIVP principais įgyvendinamiems projektams bus skirta apie 50 mln. Lt Europos socialinio fondo lėšų.
ITI į vidutinius ir mažus miestus
Taikant ITI bus sprendžiamos urbanizuotoms teritorijoms būdingos problemos. Tikslinėmis teritorijomis vidutinių ir mažų miestų kategorijoje jau pripažinti 23 Lietuvos miestai: Anykščių, Biržų, Elektrėnų, Garliavos, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kėdainių, Kupiškio, Kuršėnų, Lentvario, Molėtų, Pagėgių, Pakruojo, Plungės, Prienų, Raseinių, Rietavo, Šilutės, Širvintų, Ukmergės, Varėnos, Vilkaviškio ir Zarasų miestai. Tai miestai, kuriuose pastaraisiais metais sparčiausiai mažėjo gyventojų, steigėsi mažiau įmonių, o didesnė dalis darbuotojų šiuo metu dirba pramonės ir žaliavų sektoriuje. Vien tik Vidaus reikalų ministerijos (VRM) administruojamų investicijų suma čia sieks 382 mln. Lt.
Investicijų sulauks ir ankstesnio laikotarpio tikslinės teritorijos – 7 regioniniai ekonomikos augimo centrai ir 14 probleminių savivaldybių. Programoms užbaigti joms bus skirta per 40 mln. Lt. „Svarbiausia, kad šiuose teritorijose jau dabar pagerėjusi gyvenimo aplinka ir kokybė, sudarytos puikios sąlygos plėtoti verslą, pritraukti naujas investicijas, - pažymi A.Plikšnys. – Todėl naujų tikslinių teritorijų programų rengėjams yra iš ko pasimokyti“.
ITI – ir į didmiesčius
Didžiuosiuose miestuose pertvarkos reikalauja teritorijos, kurios turi ne tik daug socialinių, ekologinių ir kitų problemų, bet ir gerą ekonominio augimo perspektyvą. 2014 – 2020 metų laikotarpiu integruotų investicijų sulauks 5 didmiesčiai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys. Vilniuje ir Kaune bus tvarkoma po dvi tikslines teritorijas, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – po vieną. VRM administruojamų investicijų suma čia sieks 478 mln. Lt. Dar 230 mln. Lt bus skirta su sveikatingumu ir sportu susijusiems projektams Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Nebus pamiršti ir miesteliai bei kaimai
Nors pastaruoju laikotarpiu kaimo vietovėse vyko dideli pokyčiai, - investicijos atėjo į daugiau nei 200 miestelių ir kaimų, jie nebus pamiršti ir naujuoju laikotarpiu. Tikslinių teritorijų kaimo vietovėse plėtrai teks apie 165 mln. Lt VRM administruojamų investicijų. Tikslines teritorijas kaimų ir miestelių grupėse išskirs daugiau savarankiškumo neseniai įgijusios regionų plėtros tarybos.
Parengta bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija