Ne kiekvienas mūsų, net ir apsilankęs egzotiškose Azijos šalyse, susigundo paragauti vietinio delikateso – vabzdžių. Nors daugeliui toks patiekalas vis dar kelia atmetimo reakcijas, itin daug baltymų turintys vabzdžiai gali būti naudojami ne tik kaip mėsos alternatyva, bet ir puikiai išnaudojami pramonėje pašarų ir maisto priedų gamybai. Kai pasaulyje jau kuriamos vabzdžių auginimo fermos, kompanija „MKDS“ pristatė aukštesnio lygio sprendimą – pilnai automatizuotą didžiojo milčiaus veisimo ir auginimo sistemą.
Pasaulyje netyla kalbos, kad vabzdžiai – ateities supermaistas. Dėl savo baltymų, omega-3 kiekio ir kitų naudingų vitaminų ir mineralų, vabzdžiai vertinami kaip alternatyva, galinti pakeisti mėsą ar žuvį. Anot vabzdžių veisimo tyrėjų, jų auginimo poveikis aplinkai daug mažesnis nei galvijų, vabzdžiai nereikalauja tiek vandens, žemės ir maistinių medžiagų sąnaudų kaip pastarieji.
Kadangi žmonių populiacija tik auga ir jau dabar pasaulyje, Jungtinių Tautų duomenimis, daugiau nei 820 mln. žmonių kenčia nuo alkio, idėja apie vabzdžių veisimą ir įtraukimą į žmonių mitybos racioną nėra tik maisto gurmanų sumanymas. Jeigu ne į žmonių lėkštes, gyvulių pašarų gamybai – tai optimalus sprendimas.
Siekiant išlaikyti vabzdžių įvairovę gamtoje ir tiekti švarų produktą, kai kurios pasaulio šalys jau stato vabzdžių auginimo fermas. Lietuva šiuo klausimu pažengė dar toliau – inovatyviais sprendimais, produktais ir paslaugomis buičiai ir sodui užsiimanti UAB Inovacinė firma „MKDS“ sukūrė automatizuotą vabzdžių auginimo sistemą, pasiūlydama rinkai inovatyvų, ekonomišką ir ekologišką aukštos maistinės vertės produkto gamybos būdą.
Revoliucija pašarų ir maisto priedų gamyboje
Įveiklinus ES investicijas, „MKDS“, bendradarbiaujant su „Gamtos tyrimų centro“ mokslininkais ir kitais partneriais, ištyrė vabalo didžiojo milčiaus dauginimosi bei vystymosi ypatumus ir sukūrė pilnai automatizuotą, mechanizuotą (robotizuotą) didžiojo milčiaus veisimo ir auginimo sistemą.
Projekto vykdytojai tiki, kad pramoninės didžiojo milčiaus veisimo technologijos sukūrimas pakylės pašarų ir maisto priedų gamybą į naują lygmenį pasauliniu mastu ir sudarys prielaidas plėtotis visiškai naujam maistinių išteklių gamybos sektoriui, nepažeidžiant biologinės įvairovės ir aplinkos.
„Vabalo didžiojo milčiaus lervos dėl savo sudėties ir aukštos maistinės vertės gali būti naudojamos kaip gyvas arba perdirbtas pašaras žuvininkystėje ar paukštininkystėje, kaip baltyminis pašarų priedas gyvulininkystėje ir net kaip vertingas papildas žmonių maistui. Vabzdžių produktai, išvysčius perdirbimo technologijas, gali būti diversifikuoti į eilę aukštos pridėtinės vertės produktų, tokių kaip proteinai, unikalios amino rūgštys, organinės medžiagos ir kt., o iš vabzdžių perdirbto substrato gaminamos ekologiškos trąšos“, – komentuoja „MKDS“ vadovas dr. Kazimieras Mikulskis.
Anot jo, pasaulyje toks verslas dar nėra pilnai išvystytas, vabzdžiai auginami naudojant daug rankų darbo, todėl produktai yra brangūs ir nepaklausūs, o nauja technologija, tikima, padės juos padaryti prieinamesniais verslui ir visuomenei.Vis tik, kuriant inovaciją, susidurta ir su tam tikrais iššūkiais. Kadangi projektas paremtas organizmo vystymosi procesu, pasiekti tikslus greitai – itin sudėtinga.
„Sukurta sistema paremta vabalo vystymosi ypatumais. Pirmiausia, reikėjo ištirti visą organizmo vystymosi procesą. Priklausomai nuo to, koks skirtingų vabalo vystymosi stadijų atskyrimo būdas bus parinktas, atitinkamai seka visi tolimesni inžineriniai sprendimai. Tai vienas atsakingų momentų, galintis apspręsti automatinės sistemos veikimo principą, todėl jam reikia laiko“, – akcentuoja mokslinių projekto veiklų vadovas dr. Pavel Starkevič.
Gali padėti spręsti ir plastiko taršos problemą
Galiausiai, anot dr. P. Starkevič, jau šiandien „MKDS“ turi sukurtą automatizuotos didžiojo milčiaus veisimo ir auginimo sistemos prototipą ir programinę įrangą, kurią galima valdyti nuotoliniu būdu. Toliau komanda renka duomenis tolimesnei sistemos optimizacijai ir pritaikymui. Taip pat įmonė planuoja skirti dėmesio kitiems bandymams, tarp kurių – vabalo ir lervų išmatų, laikomų vertingomis organinėmis trąšomis, tyrimai. Vabalai ir lervos taip pat gali atnešti naudos plastiko taršos problemos sprendimui.
„Lervų išnaros yra turtingos chitozanu, gerai savo naudingomis savybėmis žinomu bio polimeru. Šiandien pagrindinis jo šaltinis yra vėžiagyviai, o nauji tyrimai rodo, kad chitozanas, išskirtas iš milčiaus ir jam artimų vabalų turi stipresnį antibakterinį poveikį. Be to, tiek suaugę vabalai, tiek lervos aktyviai valgo plastiką – tyrimai rodo, kad geba jį virškinti – skaidyti iki paprastesnių junginių. Tai atliekama įvairių taksonominių grupių bakterijų, esančių vabalo žarnyne, pagalba, todėl ateities iššūkiu tampa ir šių bakterijų tyrimas“, – pažymi P. Starkevič.
„Verslo žinių“ informacija