BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Susisiekimo sektoriui 2014–2020 m. teks daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų ES investicijų

2015 m. gruodžio 15 d. / Susisiekimo ministerija

„Susisiekimo sektorius yra viena iš reikšmingiausių ir svarbiausių ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalių, todėl jam būtina skirti daug dėmesio.  2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu šiame sektoriuje planuojama investuoti daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Rodoma:

„Susisiekimo sektorius yra viena iš reikšmingiausių ir svarbiausių ekonominės ir socialinės infrastruktūros dalių, todėl jam būtina skirti daug dėmesio.  2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu šiame sektoriuje planuojama investuoti daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Transporto infrastruktūrai modernizuoti šiuo laikotarpiu numatoma panaudoti 1,47 mlrd. eurų, informacinės visuomenės plėtrai – 244 mln. eurų ES investicijų.

Transporto sektoriuje prioritetas bus teikiamas įvairiarūšiam transportui. Pirmą kartą daugiausia investicijų teks ne kelių, o geležinkelių infrastruktūrai modernizuoti: keliams – 38 proc.,  geležinkeliams – 44 proc. šiam sektoriui numatytų lėšų. Taip siekiama ES direktyvose numatyto tikslo – vežti krovinius mažiau taršiomis transporto rūšimis, t. y. kuo didesnę dalį krovinių perkelti iš kelių į geležinkelių ir vandens transportą. Taip pat daug dėmesio bus skiriama darniam judumui miestuose plėtoti, eismo saugai gerinti, intelektinėms transporto sistemoms diegti, energijos vartojimo efektyvumui didinti, aplinkai nekenksmingo transporto plėtrai.

Skatinant pažangios informacinės visuomenės plėtrą, ketvirtadalis (25 proc.) šiam tikslui numatytų lėšų bus skirta informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrai optimizuoti, apie 18 proc. – naujos kartos interneto prieigų plėtrai, didinant plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros prieinamumą.

Informacinės ir ryšių technologijos bus plačiau taikomos ir transporto sektoriuje. Numatoma diegti intelektines transporto sistemas ir paslaugas, kurios leis automatizuoti eismo valdymo sistemas, optimizuoti krovininio transporto ir logistikos veiklą, sukurti efektyvesnes viešojo transporto sistemas. Pažangias technologijas planuojama taikyti automobilių kelių, geležinkelių ir vandens transporto eismo saugai gerinti, skrydžių saugai ir aviacijos saugumui didinti.

Numatoma, kad didžiausi 2014–2020 m. laikotarpio investiciniai projektai bus „Rail Baltica“ plėtra, IXB tarptautiniam transporto koridoriui priklausančių geležinkelio linijų elektrifikavimas, magistralės „Via Baltica“ plėtra, trečias sostinės vakarinio aplinkkelio etapas, Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimas, Vilniaus tarptautinio oro uosto lėktuvų kilimo ir tūpimo takų rekonstravimas, eismo saugos gerinimo projektai.

Ankstesniais ES finansiniais laikotarpiais į transporto infrastruktūrą investuota apie 2 mlrd. eurų ES fondų lėšų: 2004–2006 m. – daugiau kaip 400 mln. eurų, 2007–2013 m. – daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų. Sėkmingai pradėtos ir 2014–2020 m. laikotarpio investicijos: iki šių metų pabaigos kelių ir geležinkelių modernizavimo projektams bus panaudota beveik 50 mln. eurų ES fondų lėšų.

Ši informacija gruodžio 11 d. buvo pristatyta ir aptarta Susisiekimo ministerijos surengtoje konferencijoje tema „Europos Sąjungos investicijos susisiekimo sektoriuje. Rezultatai, iššūkiai ir planuojami sprendimai“.