Spręsdama nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo problemą, 2013 m. Europos vadovų taryba nusprendė pradėti įgyvendinti Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI). Pagal šią iniciatyvą 20 ES valstybių narių, kurių regionuose 2012 m. 15–24 metų jaunimo nedarbo lygis viršijo 25 proc. arba buvo aukštesnis nei 20 proc. ir per 2012 m. padidėjo daugiau nei 30 proc., buvo paskirta 6,4 mlrd. eurų papildomoms jaunimo užimtumo didinimo priemonėms iki 2018 m. įgyvendinti.
Tarp šių 20 šalių pateko ir Lietuva, gavusi 69 mln. eurų JUI lėšų. Lietuvoje JUI buvo įtraukta į 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, kurioje numatytas uždavinys „Sumažinti nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio 15–29 m. amžiaus jaunimo skaičių“. Šiam tikslui pasiekti yra numatyta priemonė „Jaunimo užimtumo didinimas“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakinga už šį veiksmų programos uždavinį ir siekdama patobulinti jaunimo užimtumo iniciatyvos (JUI) intervencijų įgyvendinimą Lietuvoje, inicijavo „Europos socialinio fondo paramos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos veiksmingumo, efektyvumo ir poveikio, įskaitant jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą, vertinimą“. Šiame vertinime buvo atlikta pasirengimo įgyvendinti JUI analizė.
JUI intervencijomis siekiama sukurti nuoseklią individualizuotos pagalbos NEET jaunimui sistemą. Reikiamos paslaugos bus teikiamos įgyvendinant du susietus projektus: pirminės intervencijos projektą „Atrask save“ ir antrinės intervencijos projektą „Naujas startas.
Vertinime nustatyta, kad JUI įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo Lietuvos darbo biržos (LDB) ir Jaunimo reikalų departamento (JRD) gebėjimo ir pastangų identifikuoti, pasiekti ir motyvuoti tikslinę grupę – nesimokantį ir mokymuose nedalyvaujantį jaunimą. Tam, kad būtų pasiekta tikslinė grupė ir teikiamos tikslingos paslaugos, nustatyti trys tiksliniai jaunuolių pogrupiai: orientuoti į samdomą darbą, orientuoti į švietimo sistemą ir orientuoti į savarankišką veiklą.
Kita JUI intervencijų sėkmės prielaida yra sėkminga dviejų tipų partnerystė, pirma – bendradarbiavimas tarp LDB ir JRD, bei kitų suinteresuotų socialinių partnerių (vietos institucijų bei socialinių darbuotojų) aktyvus įtraukimas į JUI įgyvendinimą.
Šio vertinimo rezultatų (išvadų ir rekomendacijų) panaudojimas padės tobulinti JUI intervencijų įgyvendinimą Lietuvoje. Europos socialinio fondo paramos ir jaunimo užimtumo iniciatyvos veiksmingumo, efektyvumo ir poveikio, įskaitant jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą, vertinimo ataskaitą galite rasti čia.