Partnerystės sutartyje, be glausto Lietuvos strateginių iššūkių ir planuojamų ES investicijų aprašymo, remiantis ES Sanglaudos politikos reglamentuose numatytomis lankstumo išlygomis yra pateiktas siūlymas EK perskirstyti 15 proc. (675 mln. eurų) Lietuvos gaunamų Sanglaudos politikos asignavimų į Vidurio-Vakarų Lietuvos regiono į Sostinės regioną, kurie su nacionaliniu kofinansavimu sudarytų apie 1,4 mlrd. eurų. Toks perskirstymas leistų užtikrinti, kad būtų išvengta ženklaus Sanglaudos politikos finansavimo sumažėjimo Sostinės regionui, kuris dėl spartaus ekonominio augimo buvo (statistine prasme) priskirtas prie labiausiai išsivysčiusių ES regionų, tačiau paties Sostinės regiono viduje vis dar egzistuoja ženklūs socialiniai ir ekonominiai netolygumai. Per 2021-2027 metus iš ES Sanglaudos politikos fondų Lietuvoje bus iš viso investuota beveik 8 mlrd. eurų.
Partnerystės sutartimi grindžiamos EK ir Lietuvos derybos dėl penkių – Europos regioninės plėtros, Sanglaudos, Europos socialinio fondo+, Teisingos pertvarkos bei Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros – fondų. Pagal šią sutartį iš penkių fondų numatyta investuoti beveik 6,35 mlrd. eurų. Papildomai Lietuva prisidės 1,7 mlrd. eurų nacionalinio kofinansavimo lėšomis, todėl bendra investicijų apimtis bus apie 8 mlrd. eurų. Ją sudaro 3 programos: 2021–2027 m. ES fondų investicijų programa, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programa bei Materialinio nepritekliaus mažinimo programa.
Visų programų rengimo procese, teikiant pasiūlymus dėl finansavimo prioritetų, aktyviai dalyvavo socialiniai ir ekonominiai partneriai bei visuomenės atstovai. Nuo programos rengimo pradžios iš viso įvyko apie 70 teminių konsultacijų, kuriuose dalyvavo apie 200 partnerių. Taip pat vyko rašytinė konsultacija, kurioje galėjo dalyvauti visi norintys.
Po 2021–2027 m. Partnerystės sutarties projekto oficialaus pateikimo EK, ši savo pastabas gali pateikti per 3 mėn., o sprendimą dėl Partnerystės sutarties patvirtinimo priimti per 4 mėn. nuo jos gavimo. Tačiau valstybiniai projektai, tokiose srityse kaip transportas, žalioji pertvarka ir užimtumas, jau pradedami įgyvendinti.
Vien 2022 m. Lietuva iš ES sanglaudos politikos fondų planuoja gauti apie 1,33 mlrd. eurų, ES bendrosios žemės ūkio politikos fondų – apie 0,92 mlrd. eurų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės transporto dalies – apie 144 mln. eurų, Ignalinos AE uždarymui – apie 40 mln. eurų. Planuojama, kad iš viso 2022 m. Lietuvos gautos lėšos iš ES sudarys apie 2,43 mlrd. eurų, o Lietuvos įmoka į ES biudžetą – apie 627,4 mln. eurų.
Pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą Lietuva planuoja įgyvendinti projektus susijusius su 9 prioritetais:
Pažangesnė Lietuva – ekonomikos konkurencingumas ir transformacija į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką;
Žalesnė Lietuva – perėjimas prie švarios energetikos, žaliosios investicijos, žiedinė ekonomika, prisitaikymas prie klimato kaitos, ekstremalių klimato reiškinių rizikos prevencija bei jos valdymas;
Geriau sujungta Lietuva – skaitmeninis junglumas, tarpvalstybinis bei nacionalinis, regiono ir vietos judumas, tvarus, pažangus, saugus ir įvairiarūšis transeuropinis transporto tinklas;
Socialiai atsakingesnė Lietuva – užimtumo, švietimo, socialinės įtraukties ir kultūros politikos sričių investicijos į žmones ir sistemas;
Piliečiams artimesnė Lietuva – tvari ir integruota miestų ir kaimų plėtra ir vietos iniciatyvos, siekiant reaguoti į demografinius iššūkius ir mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus;
Socialinės inovacijos – finansuojamos veiklos, kurios yra skirtos naujų idėjų, susijusių su produktais ar paslaugomis įgyvendinimu, nauda teikiama visuomenei.;
Skaitmeninė infrastruktūra – itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų plėtra pagal atliktą investicinių poreikių analizę identifikuotuose „baltosiose dėmėse“;
Darnus judumas – 18 Lietuvos didžiųjų miestų ir kurortų darnaus judumo miestų planuose numatytų atitinkamų priemonių finansavimas;
Teisingos pertvarkos fondas – mažinti taršių pramonės šakų išmetamą ŠESD kiekį ir perėjimo prie klimato požiūriu neutralios ekonomikos socialinių ir ekonominių sąnaudų sušvelninimas.