Naujienos

Reaguodama į griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus, taip pat aštrėjantį darbuotojų trūkumą Kauno baldų gamintoja „Senator Baltic“ investuoja į technologijas, padėsiančias išvengti šių iššūkių.

Kaip rodo 2019 m. duomenys, Lietuvoje šiuo metu veikia arti tūkstančio baldų gamintojų: pradedant nuo rinkos gigantų ir baigiant „garažine“ gamyba. Savo vietą šiame nemažame konkurentų būryje jau surado ir toliau stiprina Kauno korpusinių baldų gamybos bendrovė „Senator Baltic“.

„Gyvuojame jau tikrai seniai. Atlaikėme ir 1998 m. Rusijos, ir 2008 m. pasaulinę krizes, jau 20 metų bendradarbiaujame tiek su Lietuvos, tiek su užsienio tiekėjais bei baldų užsakovais ir dabar stiprėjančios konkurencijos sąlygomis tęsiame savo darbus ir neketiname sustoti,“ – pasakoja bendrovės direktorius Vaclovas Lapinskas.

Kai kūrėmės, pagrindiniu tikslu pasirinkome aukštos kokybės baldų pagal individualius poreikius gamybą. Dabar klientams galime pasiūlyti tiek svetainės, tiek virtuvės, tiek miegamojo korpusinius baldus.  Taip pat pas mus galima užsakyti baldus biurui, medicinos įstaigoms. Juos patys projektuojame, gaminame ir montuojame. Kaip ir veiklos pradžioje, dirbame ir su individualiais klientų užsakymais. Tik dabar galime juos atlikti greičiau ir su aukštesne kokybe.

Prieš dvidešimt metų ėmėmės tuomet Lietuvoje naujos slankiųjų durų bei spintų su slankiosiomis durimis gamybos. Nuo 2002 m. gamybą vykdome nuosavose patalpose, atnaujinome įrengimus, o dar po 3 metų įsigijome du medienos apdirbimo centrus, kas padėjo gaminti gerokai sparčiau ir kokybiškiau. Tačiau lūžio metais laikytume 2007-uosius, kai perėjome prie gamybos automatizavimo – įdiegėme IMOS programą.“

„Kreiptis dėl ES finansavimo paskatino moralinis esamų įrengimų nusidėvėjimas, - paklaustas kodėl kreipėsi dėl ES finansavimo, aiškina įmonės „Senator Baltic“  vadovas, - tačiau nenorėjome pirkti bet ko – siekėme eiti koja kojon su ryškėjančiomis tendencijomis tiek baldų sektoriuje, tiek visoje ekonomikoje. Buvo akivaizdu, kad ateitis priklauso tokiai įrangai, kuri taupiau naudoja žaliavas, taip pat elektros energiją ir kitas medžiagas, į aplinką išmeta mažiau teršalų. Juk pramonė, kaip rodo įvairūs tyrimai, yra viena taršiausių ūkio šakų. Atsižvelgėme ne tik į tiesioginę lėšų ekonomiją ar augsiantį našumą, tačiau ir ekologinius faktorius  – apie tai būtina galvoti, ypatingai, jei ketini plėsti eksportą. Vakaruose esi geriau sutinkamas ir vertinamas, jei esi draugiškas aplinkai,“ - sako V.Lapinskas.

Direktoriaus nuomone, tokia įranga paprastai kainuoja daugiau, tačiau tam ir buvo panaudoti ES pinigai.

„Iš karto pirkti įrangos nepuolėme, - aiškina „Senator Baltic“  direktorius, - visų pirma, naudodamiesi Lietuvos verslo paramos agentūros administruojama priemone „ECO-inovacijos LT“,  įmonėje įdiegėme ir sertifikavome aplinkos apsaugos standarto ISO14001:2015 (o taip pat ISO9001:2015 ir ISO45001:2015) reikalavimus ir atlikome aplinkosaugos technologinį auditą, peržiūrėjome įmonės gaminamus produktus ekologinio projektavimo aspektu. Visa tai mums padėjo tiksliai nusistatyti keliamus reikalavimus būsimai baldų gamybos įrangai.

Tinkamai paruošę „namų darbus“  pateikėme naują paraišką pagal priemonę „ECO-inovacijos LT+“. Šį kartą jau įrangos, kuri leis sumažinti gamyboje naudojamos energijos ir žaliavų kiekį, panaudoti gamyboje susidariusias atliekas, įsigijimui.  Su ES investicijomis ketiname nusipirkti įrengimus (apdirbimo centrus, briaunų laminavimo liniją), kurių pagalba, taikant ekologinio projektavimo principus, bus gaminami nauji ir atnaujinti bei kokybiškesni produktai.

Kiek pastebime, ES investicijomis įgyvendinti projektai mums jau leido padidinti apyvartą. Šiemet, palyginti su 2018-aisiais, gavome 20 proc. daugiau pajamų. Taip pat tikimės, kad tolimesnė automatizacija padės mums sumažinti rankinio darbo dalį ir tokiu būdu dar pagerinti gaminių kokybę,“ - džiaugiasi įmonės vadovas.

Visai neseniai, gruodžio 13 d., visos ES šalys, išskyrus Lenkiją, sutarė iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio. Naujasis ES komisaras, atsakingas už aplinkos ir vandenynų apsaugą bei žuvininkystę, Virginijus Sinkevičius taip pat ketina sparčiau diegti žiedinės ekonomikos principus – bandys keisti Dizaino direktyvą, ilginant įrenginių, prietaisų, įvairiausių daiktų gyvavimo trukmę. Tai skatintų mažiau vartoti bei taupyti resursus. Tad ir Lietuvos baldininkams netolima ateitis žada naujų iššūkių, į kuriuos įrangą šiuo metu modernizuojanti „Senator Baltic“  žiūri su viltimi. „Atnaujinę įrengimus, galėsime plačiau konkuruoti ES rinkoje, ketiname ženkliai didinti eksportą į užsienį, dar labiau pakelti kokybės kartelę gaminamiems baldams ir tuo pačiu padidinti apyvartą,“ - ateities planais dalijasi Vaclovas Lapinskas.