Ūkio ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei svarstyti įstatymų projektus, kuriais pertvarkomos viešųjų pirkimų taisyklės: jos supaprastinamos ir didinamas jų lankstumas, mažinama administracinė našta, gerinamos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sąlygos. Naujasis pirkimų reguliavimas taip pat bus labiau pritaikytas aplinkosaugos, inovacijų politikos, socialiniams ir ekonominiams klausimams spręsti. Šie įstatymų projektai šiandien buvo svarstyti Vyriausybėje vykusiame ministerijų atstovų pasitarime. Įvertinus pasitarime išsakytas pastabas patikslinti įstatymų projektai bus svarstomi Vyriausybės posėdyje.
Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, Vyriausybei pateikti du įstatymų projektai – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo projektas, pakeisiantys šiuo metu galiojantį Viešųjų pirkimų įstatymą. Du atskirus įstatymus, reguliuojančius klasikinio ir komunalinio sektoriaus pirkimus, nutarta rengti siekiant išvengti viename teisės akte nustatytų skirtingų sąvokų su beveik vienodomis apibrėžtimis, daug nuorodų į kitus straipsnius arba išimčių iš nustatytų taisyklių – tai padarytų teisės aktą sunkiai skaitomą ir painų bei, tikėtina, lemtų didesnę įstatymo taikymo klaidų tikimybę.
Rengiant įstatymų projektus siekta kuo aiškesnių ir paprastesnių, tačiau kartu ir skaidresnių viešųjų pirkimų taisyklių. Modernizuojant pirkimų taisykles sutrumpinami pirkimo procedūrų terminai, numatomos aiškios sutarčių keitimo sąlygos, visi pirkimai perkeliami į elektroninę erdvę. Minėtina, kad naujuose teisės aktuose numatomos galimybės elektroniniuose pirkimuose naudotis ne tik Centrine pirkimų informacine sistema, bet ir specialaus pobūdžio informacinių sistemų priemonėmis, pavyzdžiui, statinio informacinio modeliavimo priemonėmis. Tokia galimybė padės sumažinti statybos darbuose taip dažnai pasitaikančių klaidų tikimybę.
Įtvirtinama nauja inovacijų partnerystės pirkimų procedūra, padėsianti perkančiosioms organizacijoms strategiškai panaudoti viešuosius pirkimus naujų produktų kūrimui ir vėlesniam jų įsigijimui. Visa tai prisidės prie vieno svarbiausių ekonominės pažangos variklių – inovacijų skatinimo.
Reikšmingi pokyčiai numatomi pasiūlymų vertinimo srityje. Iš perkančiosios organizacijos reikalaujama sudaryti sutartį su tiekėju, pateikusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kurį ji gali išrinkti pagal kainos (sąnaudų) ir kokybės santykį, sąnaudas ar kainą. Atsižvelgiant į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ siūlymus nustatoma, kad, vertinant pasiūlymo kokybę, bus galima atsižvelgti ir į tiekėjo siūlomą atlyginimą pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams.
Įstatymų projektuose taip pat nustatoma, kad iki 2019 metų gruodžio 31 d. pirkimai, atliekami pagal kainos ar sąnaudų kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negalės sudaryti daugiau kaip 60 procentų bendros pirkimų vertės, o nuo 2020 metų sausio 1 d. negalės sudaryti daugiau kaip 30 procentų bendros pirkimų vertės. Įtvirtinus šias nuostatas viešuosiuose pirkimuose dominuojančiu pasiūlymų vertinimo kriterijumi taps kainos (sąnaudų) ir kokybės santykis.
Prie administracinės naštos mažinimo ženkliai prisidės nauja tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo tvarka. Tiekėjų patikimumui ir pajėgumui patikrinti bus naudojama standartizuota deklaracija – Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas. Kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų ir kompetentingų institucijų pažymų bus prašoma tik iš laimėtojo. Be to, atsižvelgiant į Statybininkų asociacijos siūlymus dėl išankstinio tiekėjų kvalifikavimo sistemos sukūrimo, įtvirtinamos nuostatos dėl sertifikavimo įstaigų išduodamų pažymų.
Naujuose teisės aktų projektuose atsisakoma Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų nutraukiant pirkimo procedūras ir sudarant vidaus sandorius. Priimdama sprendimą sudaryti vidaus sandorį perkančioji organizacija pati turės prisiimti didesnę atsakomybę. Prieš sudarydama vidaus sandorį ji turės įvertinti, ar taip prekės, paslaugos ir darbai būtų įsigyjami efektyviau nei sudarius pirkimo sutartį ir ar nėra pažeidžiamos Konkurencijos įstatymo nuostatos. Taip pat perkančioji organizacija privalės Centrinėje pirkimų informacinėje sistemoje viešinti visą informaciją apie vidaus sandorius, o tai sudarys galimybes ne tik kontroliuojančioms institucijoms, bet ir suinteresuotiems ūkio subjektams stebėti, kokiomis sąlygomis sudaromas ir vykdomas vidaus sandoris.
Kuriant palankesnes sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų dalyvavimui pirkimuose, įtvirtinamos nuostatos dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis, tiesioginio apmokėjimo subrangovams. Taip pat nustatoma, kad reikalaujama tiekėjo apyvarta negali daugiau nei du kartus viršyti numatomos sutarties vertės.
Minėti įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į naujų ES direktyvų nuostatas ir konsultuojantis su ūkio ministro įsakymu sudaryta darbo grupe. Šios darbo grupės sudėtyje buvo 43 atstovai iš suinteresuotų ministerijų ir institucijų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, verslo ir kitų suinteresuotų asociacijų ir įstaigų. Siekiant išanalizuoti sudėtingesnius tam tikrų sričių klausimus, organizuoti atskiri pasitarimai su Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos statybininkų asociacijos, Nevyriausybinių organizacijų tarybos, mokslo ir kultūros institucijų atstovais. Taip pat vadovautasi ir Europos Komisijos ekspertų konsultacijomis.
Po to, kai įstatymų projektams pritars Vyriausybė, jie bus teikiami svarstyti Seimui. Šie teisės aktai turėtų įsigalioti 2016 m. pavasarį.
Įstatymų projektai paskelbti Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje. Su jais galima susipažinti adresu: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.susije_l?p_id=1073662&p_org=&p_fix=n&p_gov=n.