2015 m. spalio 26 d. Vyriausybės posėdyje ūkio ministras Evaldas Gustas pristatė rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais institucijų nuveiktus darbus įvairinant Lietuvos eksportą ir siekiant sumažinti patiriamus nuostolius dėl Rusijos paskelbto prekių importo draudimo. Pristatant darbus daugiausia dėmesio skirta prioritetinėms eksporto rinkoms, 2014–2020 m. Europos Sąjungos (ES) investicijoms, lietuviškos produkcijos pristatymui užsienyje ir žemės ūkio produkcijos eksportui.
Pasak ūkio ministro E. Gusto, Ūkio ministerija, reaguodama į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir siekdama sudaryti sąlygas Lietuvos verslui sėkmingai vykdyti eksportą, šiais metais ėmėsi iniciatyvos peržiūrėti Eksporto gairėse nustatytas rinkas, suteikiant prioritetą didžiausią potencialą turinčioms rinkoms. Atlikus strateginių dokumentų ir ekonometrinę analizę, identifikuotos trys rinkų grupės ir pasiūlyta išskirti 10 valstybių: Švediją, Vokietiją, Norvegiją, Jungtinę Karalystę, Ukrainą, Prancūziją, JAV, Kiniją, Izraelį ir Japoniją, į kurias siūloma dar labiau koncentruotis.
„Norint įsitvirtinti prioritetinėse rinkose, reikia pasitelkti ir intensyvinti institucijų turimas priemones, koordinuoti ir bendrinti veiksmus. Taip atsirastų galimybė užimti didesnę rinkos dalį jau turimose rinkose arba įžengti į naujas rinkas. Įsitvirtinimas prioritetinėse rinkose taip pat prisidėtų auginant eksportą ir pritraukiant investicijas į šalies ūkį. Šiuo metu visos rinkos Lietuvai yra svarbios, tačiau iš atrinktų rinkų galime tikėtis didesnės grąžos valstybei“, – teigia E. Gustas
Anot ūkio ministro, rinkoms suteiktas prioritetas įvertinus rinkos plėtros potencialą perkamąją galią, rinkos gravitacinį svorį, Lietuvos verslo konkurencinę poziciją ir rinkos dalies rezervą, taip pat poreikį smulkiajam ir vidutiniam verslui. Galutinį rinkų sąrašą ir jose numatytų įgyvendinti priemonių planą turėtų patvirtinti Ekonominės diplomatijos taryba.
Siekiant skatinti naujų verslo rinkų ir verslo partnerių paiešką buvo pasitelktos ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų priemonės. Pagal priemonės „Naujos galimybės LT“ kvietimą buvo teigiamai įvertinta 17 paraiškas pateikusių verslo organizacijų projektų ir š. m. rugpjūčio 24 d. vykusiame paraiškų baigiamojo vertinimo aptarimo darbo grupės posėdyje nuspręsta šių projektų įgyvendinimui skirti 4,22 mln. eurų. Be to, šiuo metu derinamas priemonės „Verslo klasteris LT“ įgyvendinimo planas – įrašomi galimi partneriai – verslo klasterio nariai: labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės.
Pagal kitos 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonės „Expo sertifikatas LT“ pirmąjį kvietimą šių metų rugpjūčio mėn. įvyko paraiškų baigiamojo vertinimo aptarimo darbo grupės posėdis. Po jo buvo nuspręsta padidinti kvietimo sumą iki 1,15 mln. eurų ir skirti finansavimą iš viso 36 projektams. Per rugsėjo mėn. su pareiškėjais buvo pasirašytos 26 finansavimo ir administravimo sutartys už 812 tūkst. eurų.
Verslui nuo palūkanų kompensavimo priemonės įgyvendinimo pradžios iki šių metų rugsėjo mėn. pabaigos buvo kompensuotos 17,25 mln. eurų vertės palūkanos. Kompensacijas gavo 4959 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai.
Siekiant Lietuvos gamintojams įsitvirtinti naujose rinkose, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais užsienio šalyse buvo pristatoma lietuviška produkcija. Azerbaidžano sostinėje Baku vykusiose ES dienose „ES šalių narių miestelyje“ pristatyti į Azerbaidžaną eksportuojami lietuviški gaminiai (įmonių „Žemaitijos pienas“, „Pieno žvaigždės“, „Rūta“ ir kt.), o Japonijoje tradiciniame „Azabu Juban“ maisto ir turizmo festivalyje Tokijuje – lietuviško maisto produktai ir gėrimai. Lietuviška maisto produkcija taip pat pristatyta Lietuvos Respublikos ambasadoje Japonijoje vykusiame Lietuvos turizmo galimybių pristatymo renginyje ir Lietuvos stende tarptautinėje parodoje „JATA EXPO Japan“.
Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais du kartus Lietuvoje lankėsi Kinijos generalinės kokybės priežiūros, inspekcijos ir karantino administracija. Vizitų tikslas – gauti galvijų ir pieno produktų eksporto į Kiniją leidimą. Kinai Lietuvos kontrolės sistemą įvertino teigiamai ir pabrėžė, kad jokių trukdžių gyvų galvijų ir pieno produktų eksportui nebus. Numatoma, kad 2015 m. lapkričio mėn. Kinijoje bus pasirašyti protokolai dėl veislinių galvijų ir pieno produktų eksporto.
Siekiant padėti žemės ūkio atstovams taip pat buvo rengiami klausimynai ir sertifikatai dėl grūdų ir jautienos produkcijos eksporto į Kiniją, paukštienos gaminių – į Taivaną ir kiaušinių produktų – į Jungtinius Arabų Emyratus.
Lietuvos diplomatinės institucijos bendradarbiavo su potencialų eksporto partnerių institucijomis bei verslo atstovais žemės ūkio ir maisto produkcijos klausimais.