BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Ūkio ministras Kupiškyje pristatė 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos galimybes regionams

2015 m. kovo 31 d. / Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Šiandien, kovo 31 d., ūkio ministras Evaldas Gustas Kupiškyje vykstančioje konferencijoje-apskritojo stalo diskusijoje „Naujas Europos Sąjungos (ES) finansinis laikotarpis regionams – esame kartu atsakingi už investicijų sėkmę“ pristatė 2014–2020 metų struktūrinių fondų paramą, skirtą regionų ekonomikai stiprinti.

Rodoma:

Šiandien, kovo 31 d., ūkio ministras Evaldas Gustas Kupiškyje vykstančioje konferencijoje-apskritojo stalo diskusijoje „Naujas Europos Sąjungos (ES) finansinis laikotarpis regionams – esame kartu atsakingi už investicijų sėkmę“ pristatė 2014–2020 metų struktūrinių fondų paramą, skirtą regionų ekonomikai stiprinti.

Konferencijoje-apskritojo stalo diskusijoje dalyvauja Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, VšĮ „Versli Lietuva“ direktorius Mantas Nocius, Kupiškio, Biržų ir Rokiškio merai, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir vietos verslo atstovai.

Ūkio ministro E. Gusto teigimu, administruodama ES investicijas, Ūkio ministerija laikosi pagrindinių ES struktūrinių fondų investavimo principų: investavimo supaprastinimo, investavimo skaidrumo, investicijų kokybės ir efektyvumo didinimo, regionų augimo skatinimo. Naujuoju 2014–2020 m. struktūrinės paramos laikotarpiu Ūkio ministerija administruos apie 1,02  mlrd. eurų ES struktūrinių investicijų lėšų.

„Ūkio ministerija jau paskelbė pirmuosius kvietimus teikti paraiškas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Šie kvietimai yra skirti ir regionų atstovams. Siekdama paskatinti įmones regionuose diegti inovacijas ir didinti produktyvumą, Ūkio ministerija kviečia teikti paraiškas pagal priemonę „Regio Invest LT+“, kuri leis mažosioms ir vidutinėms įmonėms investuoti į inovatyvios gamybos ar paslaugų verslo pradžią ir plėtrą regionuose, kurti naujas darbo vietas ir jas išlaikyti. Tai savo ruožtu sudarys sąlygas augti įmonių darbo našumui, sparčiau vystytis Lietuvos regionams ir jiems ekonomiškai augti“, – sakė E. Gustas.

Pasak ūkio ministro, didžioji dalis Ūkio ministerijos planuojamų 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų prisidės prie verslo konkurencingumo skatinimo regionuose. Be minėtos „Regio Invest LT+“ priemonės, regionų įmonės galės pasinaudoti priemone „DPT pramonei LT+“, kurios tikslas – paskatinti tradicinės pramonės transformaciją, diegiant pramonės inovatyvumui ir visos ekonomikos augimui svarbias technologijas – didelio poveikio technologijas mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių gamybos procese. Kitos priemonės „Eco-inovacijos LT+“ tikslas – skatinti MVĮ investicijas į materialųjį turtą (įrenginius, technologijas), kurį įdiegus sumažės neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir bus skatinama pramoninė simbiozė, taip pat užtikrinamas tęstinis aplinkos apsaugos efektas.

„Naujuoju 2014–2020 m. ES struktūrinių investicijų laikotarpiu daugiausia dėmesio ir paramos žadama skirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) (326,112 mln. eurų), smulkiojo ir vidutinio verslo (531,453 mln. eurų) sritims, pramonės įmonių energetiniam efektyvumui (25,194  mln. eurų), gamtos ir kultūros objektų žinomumui (35,029 mln. eurų) ir žmogiškųjų išteklių kompetencijai (106,863  mln. eurų) didinti“, – teigė E. Gustas.

Ūkio ministras konferencijoje-apskritojo stalo diskusijoje paminėjo ir kitas prioritetines sritis, kurioms bus skirtos Ūkio ministerijos administruojamos 2014–2020 metų ES struktūrinės investicijos: „Sieksime skatinti mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas bei pramonės įmonių energetinį efektyvumą, žmogiškųjų išteklių konkurencingumą ir kultūros ir gamtos paveldo objektų rinkodarą ir ženklinimą.“

Susiję įrašai