Unikalus dvaro ansamblio objektas
„Ūkvedžio namas, statytas XVIII a. pabaigoje, dar grafų Zubovų laikais, labai praturtins Kretingos dvaro ansamblį: atkūrus centrinius rūmus, ratinę, vandens malūną, šiltnamį, o dabar – ir unikalų ūkvedžio namą, atkuriama ir svarbi dalis Kretingos praeities“, – įsitikinęs bendrovės „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojas Algimantas Zokaitis. Būtent šiai bendrovei yra patikėta atkurti senojo Kretingos dvaro objektus, ir tokiu būdu įgyvendinti vieną sėkmingiausių restauracijos projektų Lietuvoje.
Ūkvedžio namo restauravimo išskirtinumas, anot A. Zokaičio, buvo tai, kad teko atkurti išlikusios XIX a. sieninės bei lubų tapybos fragmentus – freskas, dekoruotas augaliniais motyvais bei ornamentais.
A. Zokaitis tvirtino, jog jų bendrovės specialistai jau atliko visus pagrindinius darbus – liko sumontuoti laiptus, įstatyti duris, vidiniame kieme sumontuoti lieptą, sukomponuoti skulptūras.
Darbai – trimis etapais
Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė prisiminė, kad darbai ūkvedžio name prasidėjo dar 2002 m.
„Stogas buvo avarinės būklės, pro jį sunkėsi vanduo. Todėl buvo imtasi žygių pirmiausia sutvarkyti stogą. Ir jau gerokai vėliau, kai buvo atkuriami kiti šalia esantys pastatai, prasidėjo lėšų paieškos“, - pasakojo V. Kanapkienė.
Visas pastatas atrodė apgailėtinos būklės: pamatus plovė prasisunkiantys, kažkada greta esančio vandens malūną sukusio tvenkinio vandenys, teko tvirtinti pamatus, kalti polius. Pats statinys unikalus tuo, kad pagal senovinę Žemaičių krašto statybos tradiciją sienos buvo išmūrytos iš stambių lauko akmenų, o tarpai užpildyti skalda, – todėl reikėjo sutvirtinti sienas, atkurti freskas, pakeisti vandentiekio, elektros, inžinerinius tinklus, įrengti priešgaisrinę signalizaciją.
Trimis etapais nuo 2012-ųjų iki 2014 m. iš Europos regioninės plėtros fondo ūkvedžio namui atkurti buvo gauta per 1,5 mln. Eur.
V. Kanapkienė neslėpė, jog techninį projektą buvo parengę dar anksčiau, tačiau per trejus metus, kol vyko restauravimo darbai, jį nesyk teko koreguoti. „Ydingas procesas, kai darbų negali užbaigti išsyk: tarkim, nukasus žemių sankasą, pasimatė akmeninis grindinys. Norėjome išsaugoti jo autentiką, todėl teko statyti betonines sieneles – atitvarus, kad jo neardytų nuo Vilniaus gatvės žemyn tekantis lietaus vanduo. Kai užsitvėrėme sienelėmis, teko pamąstyti, pro kur pateks lankytojai, – prireikė statyti tiltelius. Procesas buvo sudėtingas: reikėjo įrodyti, kad būtina keisti tam tikras projekto vietas“, – nenumatytus darbus vardijo vadovė.
Įkurtuvės – rudenį
Renovuotame ūkvedžio name ekspozicijai iš viso bus skirta 20 patalpų po 10–14 kv. m, pirmame aukšte bus įrengtas interaktyvus terminalas lankytojams.
„Interaktyvi ekspozicija nukels į praėjusį šimtmetį, kada po dvaro rūmus oriai vaikščiojo dvariškiai, bėgiojo jų tarnai, ūkyje virė margas gyvenimas. Taip pat bus pristatytas Kretingos miesto gyvenimas kelis šimtmečius atgal ir tarpukariu: švietimas, pramonė, pranciškonų veikla. Atskira ekspozicija bus skirta tremties akimirkoms bei rezistencinei kovai įamžinti“, – pasakojo V. Kanapkienė.
Ekspozicija lankytojams bus atverta jau spalį. Į antrąjį ūkvedžio namo aukštą persikels Kretingos muziejaus administracija – įkurtuvės numatytos prieš Kalėdas.
„Atkuriant dvaro kompleksą, reikia matyti jo visumą ir perspektyvą. Dabar rūpi atkurti istorinį dvaro parką: nugriovus priestatą, atsivėrė erdvės, ir būtina atstatyti medinę verandą, atkurti parko takus, fontanus, išvalyti tvenkinius, – būsimus darbus įvardijo V. Kanapkienė. – O vėliau reiktų atkurti dvaro arklides, išvalyti Akmenos pakrantes, nes dvaras yra Kretingos miesto, jo istorijos dalis.“