Minėto laikotarpio prioritetais numatyti darnaus vystymosi (aplinkosaugos, išteklių efektyvaus naudojimo ir pan.), lygių galimybių ir nediskriminacijos, moterų ir vyrų lygybės horizontalieji principai. Šie principai vadinami horizontaliaisiais, nes jie gali būti įgyvendinami visose srityse ES fondų lėšomis finansuojamuose projektuose ir jais siekiama įgyvendinti ne kokius nors konkrečius, o tam tikrus socialinius ir vertybinius tikslus.
Šiuo metu ministerijos baigia rengti projektų finansavimo sąlygų aprašus, kuriuose turi būti numatyti veiksmai, padėsiantys įgyvendinti minėtus principus. Tarp jų – ir reikalavimas pastatus bei produktus projektuoti laikantis universalaus dizaino reikalavimų. Jau vyko konsultacijos su Energetikos, Susisiekimo ir Kultūros ministerijomis.
Centrinės projektų valdymo agentūros Socialinės apsaugos projektų valdymo skyriaus viršininkė Justina Jakštienė susitikime su ministerijų atstovais atkreipė dėmesį, kad universalaus dizaino sąvoka nėra nauja, bet dažnai aplinka pritaikoma specialiai žmonėms su negalia. Universalaus dizaino principų įgyvendinimas – tai toks gaminių ir aplinkos kūrimas, kai jais be jokio specialaus pritaikymo gali naudotis visi: vaikai, suaugusieji, vyrai, moterys, senyvo amžiaus, negalią turintieji, įvairių tautybių ir kitų skirtumų žmonės.
Universalus dizainas patogus visiems
Pasak susitikimo dalyvių, universalaus dizaino principai daugeliu atžvilgių sutampa su numatytais Statybos techninių reikalavimų reglamente STR 2.03.01:2001. „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“. Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės pavaduotoja Jolanta Šliužienė pabrėžė, kad yra esminis skirtumas – universalaus dizaino principų laikymasis neišskiria vienos visuomenės grupės: aplinka nėra pritaikoma tik vežimėliais judantiems žmonėms su negalia, bet projektuojama taip, kad būtų tinkama ir mamoms su mažais vaikais vežimėliuose, ir senjorams, ir akliesiems bei kitiems. Vadovaujamasi principu: kas tinka žmonėms su negalia, tas patogu daugeliui.
J.Šliužienė atkreipė dėmesį, kad projektuojant pagal universalaus dizaino principus reikėtų nepamiršti ir kompleksiškumo bei vientisumo. Pasak jos, pasitaiko atvejų, kai yra pritaikomas įėjimas į pastatą, o žmonėms neįgaliųjų vežimėliuose skirtas tualetas įrengiamas rūsyje, į kurį patekti judėjimo sunkumų turintis žmogus negali.
J.Jakštienė atkreipė dėmesį, kad su šiais dalykais yra glaudžiai susiję ir kiti svarbūs universalaus dizaino principai – paprastas ir intuityvus naudojimas, informacija – lengvai suvokiama ir panašiai. Pavyzdžiui, įvairiose įstaigose turėtų būti kuo daugiau informacinių iškabų, padedančių susiorientuoti pastate, jos – aiškiai matomos ir parašytos kuo didesniu šriftu. Pastaruoju metu populiarėjantys įvairūs aparatai turėtų būti projektuojami taip, kad jais būtų nesudėtinga naudotis visiems – ir senjorams, ir suvokimo problemų turintiesiems.
J.Šliužienė pabrėžė, kad projektuojant visiems prieinamus pastatus rekomenduojama konsultuotis su tikslinėmis grupėmis – neįgaliųjų asociacijomis.
Investicijos gali atsipirkti
Viešosios politikos ir vadybos instituto, konsultavusio projektų rengėjus, atstovas Tomas Polka atkreipė dėmesį, kad neretai baiminamasi, kad minėtų principų įtraukimas į projektus gali labai padidinti jų sąmatą. Tačiau, pasak jo, ne visi sprendimai reikalauja didelių finansinių investicijų, o tais atvejais, kai tenka nemažai investuoti, patirtos išlaidos neretai duoda naudos žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. Pavyzdžiui, renovuojant ar atnaujinant pastatus įrengus apželdintus stogus galime nemažai sutaupyti eksploatuodami pastatą, o pritaikę pastatus įvairioms visuomenės grupėms – sulaukti kur kas daugiau lankytojų.
T.Polka taip pristatė svarbiausias rekomendacijas, kaip taikyti universalaus dizaino principus energetikos, susisiekimo ir kultūros srityje rengiamiems projektams. Pavyzdžiui, Kultūros ministerija rūpinasi kultūros infrastruktūros modernizavimo projektų finansavimo sąlygų aprašais. Įgyvendinant projektus šioje srityje bus atnaujinami įvairūs kultūrinės paskirties pastatai. Siūloma numatyti, kad pasibaigus projektui pastatai privalės būti pritaikyti lankytojams su judėjimo, klausos ir/arba regėjimo sutrikimais. Atnaujinant koncertų sales, teatrus, muziejus ir kitas įstaigas judėjimo negalią turintiesiems turėtų būti sudaryta galimybė patekti į pastatą ir judėti pastate, numatytos specialios vietos jiems salės priekyje, taip pat pagalvota apie renginio transliaciją per ausines ar galimybę jį subtitruoti klausos negalią turintiesiems, paruošti audio gidus nematantiems, taip pat programas atspausdinti didesniu ar netgi Brailio šriftu.
Universalaus dizaino principų turės būti paisoma ir įgyvendinant priemones „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“ ir „Vietinių kelių vystymas“.
Gruodžio 18 d. vyks darbo grupės posėdis, kuriame bus aptariami konsultacijų su Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Vidaus reikalų ministerija rezultatai.
Parengta pagal Aurelijos Babinskienės „Aš galiu" projekto publikaciją: http://asgaliu.lrytas.lt/aktualijos/universalaus-dizainas-privalomas-igyvendinant-es-projektus.htm