Kokias problemas gali išspręsti socialinis verslas?
Socialinis verslas gali teikti labai įvairiais paslaugas bei prekes, skirtas socialinėms reikmėms. Dažniausiai socialinis verslas orientuojasi į socialiai pažeidžiamiausių grupių poreikius ir teikia būsto, sveikatos priežiūros, socialinės įtraukties, mokymo ir kitokias paslaugas. Padėdamos valstybei teikti tokio pobūdžio paslaugas arba perimdamos jų teikimą, verslo organizacijos sumažina socialinių paslaugų kaštus ir padidina efektyvumą. Be to, daug aktyviau taikomos inovacijos, netradiciniai sprendimai, sprendžiantys opiausias problemas.
Vakarų ir Šiaurės Europoje socialinis verslas jau laikomas tradiciniu valdžios institucijų partneriu. Skaičiuojama, kad šiuo metu socialinė ekonomika, paremta tokių paslaugų ir prekių teikimu, sudaro apie 10 proc. Europos Sąjungos (ES) BVP. Šioje srityje dirba maždaug 11 mln. ES gyventojų.
Bendradarbiavimo su socialiniu verslu tradicija atsiranda ir Lietuvoje. Tačiau tokia partnerystė dažnai susiduria su nemenkais iššūkiais. Vienas svarbiausių – tai, kad socialinis verslas klaidingai prilyginamas socialiai atsakingam verslui arba socialinėms įmonėms, kurios, gaudamos valstybės pagalbą, įdarbina asmenis, negalinčius sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Tokiu būdu šalyje plėtojami ne visi galimi socialinio verslo modeliai.
Derinant bendradarbiavimo principus
Šiandien vienas didžiausių pasiekimų plėtojant socialinį verslą Lietuvoje – Socialinio verslo Koncepcijos patvirtinimas. Šis dokumentas apibrėžia ir įteisina socialinį verslą, numato jo veiklos pobūdį ir principus. Koncepcija buvo sukurta bendradarbiaujant valstybinėms institucijoms, ministerijoms ir socialiniams partneriams.
Kitas svarbus žingsnis – atnaujintos partnerystės tarp valstybinių institucijų ir ekonominių bei socialinių partnerių gairės, kuriomis bus vadovaujamasi skirstant ES investicijas. Kovo pradžioje Finansų ministerija pakvietė NVO, socialinio verslo, verslo bei valstybinių institucijų atstovus svarstyti šias gaires. Bendroje diskusijoje aiškintasi, kaip sudaryti palankesnes sąlygas geresniam tarpusavio supratimui ir sklandesniam darbui.
Socialinio verslo atstovai tikisi platesnio bendradarbiavimo
Viena iš informacinės diskusijos „Partnerystės iššūkiai, nauda ir praktinis įgyvendinimas“ dalyvių, socialinio verslo atstovė ir NVO Avilio programos vadovė Monika Stankevičiūtė pastebi, kad bendradarbiavimo problemų vis dar yra, tačiau palaipsniui situacija gerėja.
„Faktas, kad diskusijos dėl to, kaip bus įgyvendinama partnerystė, visada yra sunkios. Nėra partnerystės tradicijų ir turime tartis dėl kertinių principų. Tačiau matome, kad pasitikėjimas auga ir tikimės, kad tokio pobūdžio bendradarbiavimo bus daugiau. Pastebime, kad po truputį valstybinės institucijos vis labiau pasitiki socialiniu verslu, perduodama jam daugiau funkcijų. Dabar svarbu, kad į šį procesą įsitrauktų kuo daugiau valstybinių įstaigų“.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad socialinis verslas – vienas geriausių būdų pasiekti realius socialinius pokyčius, o Lietuvoje planuojama iki 2020 m. apie 10 proc. viešųjų socialinių paslaugų teikimo perduoti ekonominiams partneriams. „Pirkdama socialines paslaugas iš pačių bendruomenių valstybė ne tik sutaupo, bet ir gali daug efektyviau spręsti opiausias socialines problemas, tad išmokti drauge dirbti – būtina.“
Tradicinis verslas neturi likti nuošalyje
Sprendžiant socialines, aplinkosaugines ir kitas problemas tradicinio verslo pagalba taip pat gali būti labai naudinga valstybinėms institucijoms. Tačiau bendram darbui vis dar trūksta pradinių mechanizmų, padedančių siekti tų pačių tikslų ir kartu įgyvendinti socialinio pobūdžio projektus.
„Verslas, kuris siekia ne tik užsidirbti, bet ir išspręsti socialinę problemą, yra siekiamybė. Lietuvoje jau turime kelis pavyzdžius, kai verslo įmonės žengė šia kryptimi. Proaktyvus socialinių problemų sprendimas yra kitas įmonių brandos etapas po socialinės atsakomybės ir įprasto rėmimo iniciatyvų. Partnerystės gairės prisideda prie to, kad verslas galėtų užmegzti kokybiškesnius ryšius ne tik su ministerijomis, bet ir su NVO, atsirastų daugiau visoms pusėms aktualių projektų“, – sakė Edgaras Leichteris, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ tarybos narys ir vienas iš diskusijos pranešėjų.