Alternatyvų bankiniam finansavimui Lietuvoje yra, tik jos dar gana fragmentiškos ir neišplėtotos. Tą pajutusi valstybė kurpia planus viena ar kita forma žengti į privačios skolos rinką. Labiausiai tikėtina, kad tą darytų „Invega“, o rinkos dalyviai pasakoja, ko tikėtųsi iš valstybės.
Šią problemą užčiuopusios Finansų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakė tyrimą, kuriame, be įvairių kitų temų, turėtų atsispindėti ir privačios skolos bei alternatyvaus finansavimo rinkų analizė ir valstybės dalyvavimo jose poreikis. Tyrimo išvadas tikimasi turėti dar šiais metais.
Šiuo konkrečiu dabar atliekamu vertinimu siekiama nustatyti gana naujo Lietuvos rinkoje finansinio modelio – investicijų į įmonių obligacijas – plėtros galimybes ir poreikį, pažymi Finansų ministerija.
Jau dabar tikimasi, kad iš valstybės institucijų vienu ar kitu būdu dalyvauti privačios skolos ir alternatyvaus finansavimo rinkoje logiškiausia būtų Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldžiai UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“).
Kęstutis Motiejūnas, „Invegos“ vadovas, VŽ sako, kad jo vadovaujamos įstaigos dalyvavimas šiose rinkose būtų logiškas.
„Kaip nacionalinę plėtros įstaigą, vykdančią skatinamojo finansavimo funkciją, mus labiausiai domina segmentai, kurie yra nepakankamai išvystyti, kur rinka nefunkcionuoja taip, kaip turėtų, kur finansavimas verslui yra apsunkintas, nepakankamos apimties ar per brangus. Todėl ir verslo finansavimo prieinamumas privačios skolos bei alternatyvaus finansavimo rinkose, ypač stebint mažėjančius bankų skolinimo apetitus, mus labai domina“, – sako K. Motiejūnas.
„Mes manome, kad finansuotojai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys – galėtų drąsiau skolinti ar finansuoti verslo plėtros projektus ir taip paskatinti Lietuvos ekonomiką. Dalis įmonių ir gyventojų lėšų, šiuo metu laikomų kredito įstaigose banko indėlių forma, galėtų būti skirtos verslui finansuoti. Be to, didėtų ir konkurencija mažėjančiam bankiniam finansavimui, nes alternatyvių finansuotojų paskolos ar obligacijų leidimas yra gera alternatyva verslo subjektams, kurie neturi pakankamų nuosavų išteklių arba yra išnaudoję jiems suteiktus kredito įstaigų finansavimo limitus, taip jie galėtų pritraukti papildomo finansavimo savo verslo plėtros projektams“, – teigia K. Motiejūnas.
Pasak jo, neišvystytose rinkose sektoriaus proveržiui dažnai reikalingas impulsas, finansuojamas ar kitaip remiamas valstybės.
„Todėl ir „Invegos“ akiratyje šiuo metu yra daugybė galimų finansinių priemonių: investavimas į įmonių obligacijas, skolos ar obligacijų fondų steigimas, garantijos investuojantiems į obligacijas, pagalba verslui pradėti kotiruoti vertybinius popierius biržoje. Darydami vienokias ar kitokias intervencijas, sieksime dviejų pagrindinių tikslų: verslo finansavimo galimybių plėtros ir išvystyti atitinkamas rinkas“, – kalba K. Motiejūnas.
Anot jo, tik turint nepriklausomų ekspertų tyrimų išvadas apie vienokių ar kitokių finansinių priemonių reikalingumą, bus imtasi kurti priemones, kurios bus įgyvendinamos minėtuose sektoriuose.
Galimybių atveria ir įstatymas
2019 m. lapkričio 1 d. įsigalios nauja Valstybės skolos įstatymo redakcija, pagal kurią yra numatyta, kad valstybės garantuojamų garantijų institucijos (tarp jų ir „Invega“) galės išplėsti teikiamų garantijų spektrą. Atsiveria galimybių garantuoti ne tik už kredito įstaigų išduodamas paskolas, bet ir už paskolas, išduodamas alternatyvių finansuotojų, paskolų fondų.
„Kitas labai reikšmingas pokytis – atsiveria galimybė suteikti garantijas ir investuotojams, įsigyjantiems įmonių obligacijų. Tai išties gera žinia verslui ir skolos vertybinių popierių rinkai, nes šios naujovės stipriai prisidės plėtojant alternatyvius verslo, ypač smulkiojo ir vidutinio, finansavimo šaltinius“, – sako K. Motiejūnas.
Tiesa, Valstybės skolos įstatyme yra nuostata, neleidžianti garantijų gauti į obligacijas investuojantiems fiziniams asmenims ir neaudituojamiems juridiniams asmenims.
„Todėl siūlome įstatymo pataisas, pagal kurias neliktų investuotojų diskriminacijos ir visi potencialūs obligacijų finansuotojai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) galėtų gauti garantijas ir taip būtų skatinami įsigyti verslo subjektų obligacijų“, – sako K. Motiejūnas.
Verslas valstybės laukia
Į privačią skolą investuojančių fondų atstovai sako, kad pasveikintų valstybės atėjimą į rinką, jei tik tai sumažintų investavimo į verslo skolą riziką.
„Valstybės įsiliejimas į privačios skolos rinką būtų tikrai įdomus dalykas. Jeigu jie padėtų mažinti investavimo riziką investuotojui, tai tikrai būtų savotiškas mūsų pagalbininkas ta prasme, kad mes galėtume daugiau ir drąsiau investuoti. Dabar tikrai ne visur investuojame, kur būtų galima. Kitaip tariant, galimybių investuoti yra daugiau, nei mes išnaudojame dėl rizikos valdymo sumetimų“, – sako dr. Lukas Macijauskas, Europos sutelktinio finansavimo fondą valdančios įmonės „Synergy Finance“ fondų valdytojas. Šis fondas investuoja į verslo skolą tiesiogiai arba perka akcijas ir obligacijas tų įmonių, kurios veikia šiame sektoriuje.
Pasak L. Macijausko, jei valstybė prisiimtų bent dalį privačios skolos rizikos, rinkoje iš tiesų atsirastų daugiau galimybių.
„Kol kas sunku pasakyti, kas tada nutiktų su palūkanomis. Aš nemanau, kad jie ryžtųsi būti labai didelis žaidėjas rinkoje, nes Lietuvoje privačios skolos rinka yra tikrai nedidelė, ypač jei kalbame apie verslo paskolas, eliminavus žmonių ir NT paskolas“, – sako L. Macijauskas.
Anot jo, labiausiai tikėtina, kad valstybė imsis iš dalies garantuoti už besiskolinančių privačios skolos rinkoje verslo subjektų riziką.
„Jie tą moka, nes jau daug metų veikia „Invega“. Bet valstybė gali daryti ir kitaip – tarkime, kompensuoti dalį nebankinėje rinkoje besiskolinančios įmonės palūkanų. Tikrai nemanau, kad valstybė pradės pirkti įmonių obligacijas pirminėje rinkoje – tam reiktų didelių resursų. Vien mūsų fonde prie to dirba 4–5 žmonės, ir tai yra daug veiksmo“, – sako L. Macijauskas.
Pasak jo, valstybei stiprinti privačios skolos rinką tikrai apsimokėtų, nes pastaroji krizė smulkiam ir vidutiniam verslui buvo sukėlusi rimtų problemų, nes bankai tiesiog nustojo skolinti.
„Pagrindiniai bankai iš Skandinavijos tiesiog nuleido įsaką mažinti skolinimą verslui, kol žiema praeis. Kvailiausia, kad pinigų indėliuose buvo, o centrinis bankas negalėjo tiesiog imti ir priversti bankų skolinti. Turint stiprią nebankinę rinką, viskas išsispręstų paprasčiau“, – sako pašnekovas.
Siūlo vaidmenis „Invegai“
Benas Poderis, privačios skolos fondo „Orion Private Debt Fund I“ valdytojas, teigia, kad valstybės įsiliejimą į privačios skolos rinką teigiamai vertintų dėl trijų aspektų.
„Šiandien privačios skolos rinka Lietuvoje yra ten, kur rizikos kapitalo rinka buvo prieš 10 metų, t. y. kuriasi pirmieji fondai, investuotojai ugdosi pasitikėjimą ir supratimą, todėl „Invegos“ dalyvavimas galėtų padėti ją sukurti“, – pasakoja B. Poderis.
Pasak jo, nors alternatyvaus finansavimo rinkos žaidėjų skaičius Lietuvoje nėra mažas, jie daugiausia koncentruojasi į apyvartinio kapitalo finansavimą per faktoringą arba mikrokreditų teikimą verslui, nors smulkus ir vidutinis verslas dar turi daug kitų finansavimosi poreikių.
„Ši turto klasė stabilesnė negu rizikos kapitalas, todėl gali pasiūlyti patrauklesnį rizikos ir grąžos santykį viešiesiems pinigams“, – sako B. Poderis.
Anot jo, „Invega“ galėtų būti institucine pradinės stadijos investuotoja profesionalių valdytojų valdomuose fonduose.
„Užtektų pritaikyti tai, ką „Invega“ ir kiti vieši investuotojai darė su rizikos kapitalu, – atiduoti grąžą, viršijančią 5% ar 7%, kitiems fondo investuotojams. Tai leistų nušauti daug zuikių vienu šūviu – sumažinti skolos kainą verslui, pritraukti daugiau privačių ir institucinių investuotojų, didinti fondų valdomą turtą ir veiklos efektyvumą“, – kalba B. Poderis.
Pasak jo, tokiu būdu „Invegos“ 100 mln. Eur galėtų sukurti dar mažiausiai 100 mln. Eur naujų lėšų rinkai, o valstybei tai sugrįžtų per PVM, darbo jėgos apmokestinimą ir kitus dalykus.
„Bet jeigu „Invega“ tik koinvestuotų kartu su skolos fondais, kurie siekia 12% ar 15% grąžos iš privačios skolos investicijų, jokio sisteminio efekto nepasiektume“, – nurodo pašnekovas.